Neįprasta net kometai: 15 anomalijų, kurios glumina mokslininkus

Kometa 3I/ATLAS bus arčiausiai Žemės penktadienį, gruodžio 19 d. Šia proga Avi Loebas paskelbė 15 anomalijų sąrašą, kurios, jo nuomone, rodo, kad susiduriame su kažkuo daug sudėtingesniu nei tiesiog uoliniu gabalu, skriejančiu vakuume.

Harvardo profesorius, astrofizikas ir nežemiškų civilizacijų ieškotojas Avi Loebas paskelbė iš viso 15 neįprastų kometos elgesio pavyzdžių sąrašą, kuris, jo nuomone, gali rodyti, kad kometa iš tikrųjų gali būti nežemiškas erdvėlaivis.

Tyrėjas juos suskirstė į kelias kategorijas: 

1. Tiksli trajektorija: objektas juda „prieš srovę“ (retrogradiškai), tačiau jo trajektorija beveik idealiai sutampa su Saulės sistemos plokštuma (ekliptika) 5 laipsnių tikslumu. Tai reiškia, kad kometa juda ta pačia plokštuma kaip ir mūsų Saulės sistemos planetos. A. Loebas apskaičiavo, kad tokio „atsitiktinio“ sutapimo tikimybė yra tik 0,2 %.

2. Pasislėpusi už Saulės: kometos 3I/ATLAS atvykimo laikas buvo parinktas taip, kad ji būtų atitinkamai už 29 ir 54 milijonų km nuo Marso ir Jupiterio, todėl perihelio metu jos būtų neįmanoma stebėti iš Žemės.

3. Ideali vieta šalia Jupiterio: kometa 3I/ATLAS bus Jupiterio gravitaciniame lauke, vadinamojoje „gravitacijos sferoje“, kur Jupiterio gravitacija nugali Saulės gravitacinę jėgą. Šiame spindulyje Jupiterio gravitacija yra stipresnė už Saulės gravitaciją ir gali palaikyti mažo greičio palydovus. Šis retas sutapimas gali reikšti, kad 3I/ATLAS kometa ketina paleisti technologinius įrenginius Jupiterio Lagranžo taškuose, kur kuro poreikis yra minimalus.

4. Įtariama priešuodegė: 3I/ATLAS priešuodegė prieš perihelį (tašką, esantį arčiausiai Saulės) turėjo būti itin siaura čiurkšlė, maždaug dešimt kartų ilgesnė nei plotis. Sunku suprasti, kaip ledo kišenių sublimacija dėl saulės šviesos galėjo sukelti glaudžiai kolimuotas čiurkšles, kurių veikimo nuotolis siektų milijonus kilometrų. Jokia žinoma kometa niekada neparodė tokio ilgio fizinės Saulės sukeltos čiurkšlės. Technologinio objekto atveju dalelių pluoštas galėtų būti naudojamas Saulės vėjo rizikai sumažinti, nes kitaip jis trenktųsi į jos paviršių 500 km/s santykiniu greičiu ir išskirtų šimtą tūkstančių kartų daugiau energijos masės vienetui nei sprogmenys.

5. Sulygiuota su Saule: dideliu atstumu kometos 3I/ATLAS sukimosi ašis buvo sulygiuota su Saule per 8 laipsnius nuo jos įėjimo į Saulės sistemą. To tikimybė yra 0,5 %.

6. Tiksliai parinkta kryptis: 2025 m. liepą ir rugpjūtį stebėtas priešperihelio čiurkšlės svyravimas Saulės link reikalauja, kad čiurkšlės pagrindas būtų ne toliau kaip 8 laipsnių atstumu nuo į Saulę nukreipto ašigalio, o to tikimybė yra 0,5 %.

7. Faktas, kad itin siaura ir sutelkta čiurkšlė atrodo kaip priešuodegė, nukreipta į Saulę tiek prieš perihelį, tiek po jo, turi mažą atsitiktinio įvykio tikimybę, lygią 0,5 % kvadratu arba 0,000025.

8. Paslaptinga varomoji jėga: priešuodegės pagrindas yra nukreiptas tik į Saulę tiek prieš perihelį, tiek po jo. Kad tai būtų įmanoma, kometos paviršius turi būti gerai izoliuotas nakties pusėje ilgiau nei kelis mėnesius. Tačiau paprastos kometos kūnu natūraliai tekėtų šiluma, todėl šį izoliacijos reikalavimą sunku įvykdyti.

9. Mįslinga geometrija: kometos 3I/ATLAS gravitacinis 16 laipsnių nuokrypis perihelyje yra lygiai dvigubai didesnis už priešuodegės kampą.

10. „Wow!“ signalo aidas: kometa atskrido iš kosminės pusės, kuri sutampa (9 laipsnių tikslumu) su garsiojo, nepaaiškinto 1977 m. radijo signalo „Wow!“ kilme (tikimybė: 0,6 %).

11. Pramoninis cheminis parašas: dujų srautas aplink kometą 3I/ATLAS turi žymiai daugiau nikelio nei geležies, kas būdinga pramoniniu būdu pagamintiems nikelio lydiniams, o nikelio ir cianido santykis yra eilėmis didesnis nei tūkstančių žinomų kometų. Tai gali rodyti technologinę šių elementų kilmę.

12. Kometa be vandens: dujų sraute, supančiame kometą 3I/ATLAS, tik 4 % vandens, nors vanduo yra dominuojantis žinomų Saulės sistemos kometų komponentas.

13. Neįprasta masė ir greitis: 3I/ATLAS branduolys yra žymiai masyvesnis nei „1I/Oumuamua“ ir „2I/Borisov“, tačiau jis juda greičiau nei abu. Tarpžvaigždinėje erdvėje gali būti nepakankamai uolienų, kad tokios masės natūralus ledkalnis kartą per dešimtmetį pasiektų vidinę Saulės sistemą. Tai rodo, kad 3I/ATLAS galėjo būti nukreipta į vidinę Saulės sistemą, o ne ištraukta iš tarpžvaigždinių ledkalnių rezervuaro.

14. Nenatūralus šviesos atspindys: 3I/ATLAS pasižymi itin neigiama poliarizacija, kurios neturi jokia žinoma kometa, įskaitant „2I/Borisov“. Ši neįprasta poliarizacija gali būti susijusi su keista jos priešuodege.

15. Mėlyna ir ryški: netoli perihelio, kometa 3I/ATLAS ryškėjo greičiau nei bet kuri kita žinoma kometa ir buvo mėlynesnė už Saulę.

„Nuo ankstyvo 2025 m. gruodžio 19 d., kasdien bėgiodamas prieš saulėtekį, žvelgsiu į 3I/ATLAS“, – savo įrašą užbaigia Avi Loebas.

Kometa 3I/ATLAS nebūtinai turi būti ateivių erdvėlaivis, kad būtų tokia ypatinga. Net jei tai „tik“ eilinė kometa, ji vis tiek yra neįkainojama dovana mūsų mokslui ir žinioms. Taigi, jei sekate kometos 3I/ATLAS likimą, nesvarbu, ar tikitės kontakto su ateiviais, ar žavitės kosmoso tyrinėjimais, penktadienį pažvelkite į dangų ir pagalvokite apie šią keliautoją.