Nuo 4 000 iki 14 000: „Paskutinio teismo laikrodis“ pasiekė kritinę ribą

Mokslininkai įspėja, kad žmonija pavojingai priartėjo prie ribos, po kurios žemoji Žemės orbita gali tapti praktiškai nebetinkama naudoti. Naujausi tyrimai rodo, jog sparčiai augantis palydovų skaičius kuria precedento neturinčią riziką, kurią ekspertai vadina „kosminiu kalėjimu“.

CRASH laikrodis – naujas pavojaus matas

Siekdama kiekybiškai įvertinti susidūrimų grėsmę, tarptautinė mokslininkų komanda pristatė naują rodiklį – CRASH laikrodį (Collision Realization and Significant Harm). Jo veikimo principas primena garsųjį „Paskutinio teismo laikrodį“, tačiau šis matuoja laiką iki galimos grandininės susidūrimų reakcijos kosmose.

Tyrimo rezultatai šokiruoja:

• 2018 metais, prieš pradedant masinį „Starlink“ palydovų paleidimą, CRASH laikrodis rodė 121 dieną – tiek laiko būtų praėję iki pirmojo susidūrimo, jei visi aparatai staiga būtų praradę manevringumą.
• 2025 m. pabaigoje šis rodiklis susitraukė iki kritinių 2,8 dienų.

Tai reiškia, kad šiandien, palydovams tapus nevaldomiems (pavyzdžiui, dėl galingos Saulės audros ar geomagnetinių trikdžių), susidūrimo tikimybė per pirmąsias 24 valandas siekia net 30 procentų.

„Starlink“ efektas ir Keslerio sindromas

Ekspertai pabrėžia, kad situacija iš esmės pasikeitė per pastaruosius septynerius metus. Objektų skaičius žemojoje Žemės orbitoje išaugo nuo maždaug 4 tūkstančių iki beveik 14 tūkstančių, iš kurių apie 10 tūkstančių priklauso „SpaceX“ valdomam „Starlink“ tinklui.

Toks tankumas verčia palydovų operatorius nuolat atlikti manevrus, siekiant išvengti susidūrimų. Tačiau jei ši kontrolė nutrūktų, iškiltų reali Keslerio sindromo grėsmė. Tai scenarijus, kai vienas susidūrimas sukelia grandininę reakciją: susidariusios nuolaužos naikina kitus palydovus, kurdamos vis naujus skeveldrų debesis.

„Net vienas susidūrimas gali turėti katastrofiškų ilgalaikių pasekmių. Mes buvome šokiruoti, pamatę, koks mažas laiko rezervas mums liko“, – teigia Prinstono universiteto tyrėja Sarah Thiele.

Grėsmė ateities kartoms

Blogiausiu atveju metalo fragmentų sluoksnis gali padaryti Žemės orbitą nepraeinamą. Tai ne tik sunaikintų šiuolaikinį ryšį, navigaciją ir interneto tiekimą, bet ir „įkalintų“ žmoniją planetoje, atimant galimybę tyrinėti Saulės sistemą ištisoms kartoms.

Nors NASA ekspertas Donaldas Kessleris šią idėją iškėlė dar praėjusiame amžiuje, šiandien ji tampa niūria realybe. Artimiausiais metais „SpaceX“, „Amazon“ ir Kinijos bendrovės planuoja paleisti dar dešimtis tūkstančių naujų palydovų, todėl CRASH laikrodžio rodyklės gali pasislinkti dar arčiau lemtingos ribos.