Astronautas išbuvo 178 dienas kosmose. Atskleidė „didžiausią melą“

Per 178 dienas kosmose Garanas apskriejo Žemę 2842 kartus, stebėdamas ją iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) iliuminatoriaus. Pasak jo, būtent ten jis priėjo prie suvokimo, kurio neįmanoma gauti planetos paviršiuje.

Astronautas kalbėjo apie būseną, vadinamą „žiūrėjimo efektu“ (Overview Effect). Ją paprastai patiria žmonės, kurie iš kosmoso mato visą Žemę. Ronui Garanui ši akimirka buvo tikras atradimas.

Vyras suprato, kad vaizdas į planetą iš viršaus aiškiai rodo, kokia ji trapi ir kaip glaudžiai susijusi visa gyvybė Žemėje. Jo nuomone, visuotinis atšilimas, miškų kirtimas ir kai kurių gyvūnų rūšių nykimas yra viena didelė problema, o ne kažkas atskiro.

„Mes tiesiog nesuvokiame savęs kaip planetos“, – pastebėjo astronautas.

Aprašydamas tai, ką matė, Garanas prisiminė blykstelėjusius žaibus, šokančias pašvaistes ir stulbinantį Žemės atmosferos plonumą. Jį ypač sužavėjo suvokimas, kad gyvybė Žemėje egzistuoja tik „tokiame ploname kaip popierius sluoksnyje“.

Iš orbitos aukštumų astronautas matė biosferą, pilną gyvybės, bet ne ekonomiką ir tai, ką daro žmonės. Jis mano, kad tai buvo pati blaiviausia akimirka. Jis suprato, kad žmogaus sukurtos sistemos ekonomiką iškelia aukščiau už patį gyvybės pamatą.

Ši patirtis buvo tikras nušvitimas amerikiečiui ir priminimas, kokia tarpusavyje priklausoma yra žmonija.

Grįžęs į Žemę, Ronas Garanas toliau dirba su iniciatyvomis, kuriomis siekiama sukurti švaresnę, saugesnę ir taikesnę ateitį. Jis mano, kad žmonija turi iš naujo įvertinti savo prioritetus.

Pasak jo, žmonės turi pereiti nuo „ekonomika – visuomenė – planeta“ mąstysenos prie „planeta – visuomenė – ekonomika“ principo. Tik tokiu būdu, astronauto įsitikinimu, įmanomas tolesnis žmonijos evoliucinis kelias.