Jie stiprina savo bendradarbiavimą. Nuo mūšio lauko iki kosmoso

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį, gruodžio 28 d., Rusijos raketa „Sojuz“ sėkmingai iškėlė į orbitą tris Irano palydovus – „Paya“, „Kowsar“ ir „Zafar-2“. Tai jau antras kartas, kai Rusijos raketa gabena Irano krovinius; pirmasis toks įvykis užfiksuotas šių metų liepą, kai į kosmosą buvo išsiųstas palydovas „Nahid-2“.

Techniniai parametrai ir paskirtis

Visi trys palydovai yra skirti stebėjimui, o viename iš jų įdiegta dirbtinio intelekto technologija. Planuojama, kad objektai skries maždaug 500 km aukštyje virš Žemės, o jų tarnavimo laikas sieks apie penkerius metus.

Raketa pakilo iš Vostočno kosmodromo Rusijos rytuose. Šios misijos duomenys:

• „Paya“: pagrindinis krovinys, sveriantis 150 kg.
• „Kowsar“: lengvesnis palydovas, kurio masė – 35 kg.
• „Zafar-2“: tikslus svoris neskelbiamas, tačiau Teheranas teigia, kad tai sunkiausias iki šiol jų į kosmosą iškeltas palydovas.

Įrenginiai galės daryti nuotraukas, kurių raiška siekia iki trijų metrų. Šie vaizdai bus naudojami vandens išteklių valdymui, žemės ūkiui, aplinkos stebėjimui bei kartografavimui. Nors Iranas vysto savo raketas nešėjas, dalies krovinių patikėjimas Rusijai dar kartą pabrėžia stiprėjantį šių valstybių bendradarbiavimą.

Politinis kontekstas ir saugumas

Sausio mėnesį Maskva ir Teheranas pasirašė strateginės partnerystės sutartį. Rusija griežtai pasmerkė birželio mėnesį vykusią 12 dienų trukmės Izraelio ir JAV oro kampaniją prieš Iraną, per kurią žuvo apie 1,1 tūkst. žmonių, įskaitant aukšto rango karo vadus ir branduolinės energetikos mokslininkus.

Tuo tarpu JAV laikosi pozicijos, kad Irano palydovų leidimas prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Vašingtonas ragina Teheraną susilaikyti nuo veiksmų su raketomis, galinčiomis gabenti branduolinį ginklą, nors JT sankcijos, susijusios su Irano raketų programa, nustojo galioti dar 2023 m.