Lietuvos dangų skrodžia „kosminiai svečiai“. Kas jie?

Trumpai:

• Iki sausio 12 d. Lietuvos padangę skros Kvadrantidų meteorų srautas, tačiau jį stebėti šiemet trukdys ryški Mėnulio pilnatis.
• Nors pagrindinis pikas jau praėjo, giedrą naktį atokiau nuo miesto šviesų vis dar galima išvysti ryškiausių „krintančių žvaigždžių“ blyksnius.

Kvadrantidai dovanoja iki 80 krintančių žvaigždžių per valandą – tačiau reginį apribos Mėnulio šviesa.

Pirmasis 2026 metų meteorų srautas žada iki 80 meteorų per valandą, tačiau ryškus dangaus kūnas gali gerokai sumenkinti reginį.

Pirmąjį didelį 2026 metų astronominį įvykį lydės nepalankios stebėjimo sąlygos. Kvadrantidų meteorų lietus – vienas produktyviausių krintančių žvaigždžių srautų per metus – bus stipriai nustelbtas ryškios pilnaties šviesos.

Šis meteorų srautas aktyvus nuo 2025 m. gruodžio 28 d. iki 2026 m. sausio 12 d., o maksimumas prognozuojamas sausio 3 d. apie 22 valandą. Įprastai dangaus stebėtojai galėtų suskaičiuoti iki 80 krintančių žvaigždžių per valandą, tačiau pilnatis būtent tuo metu smarkiai apribos jų matomumą.

Kvadrantidų krintančios žvaigždės pasižymi itin intensyviu maksimumu

Išskirtinis kvadrantidų bruožas – ypač intensyvus, bet trumpas maksimumas, trunkantis vos kelias valandas. Astronomijos entuziastai didžiausią šansą pamatyti bent kelis ryškesnius meteorus turėjo ankstyvą sausio 3-iosios vakarą – jie pakankamai ryškūs, kad prasiskverbtų pro Mėnulio šviesą.

Pavadinimas „kvadrantidai“ kilęs iš anksčiau naudoto, bet šiuo metu oficialiai nepripažįstamo žvaigždyno „Sieninis kvadrantas“, kuris istoriškai buvo tarp Jaučiaganio, Drakono ir Herkulio žvaigždynų. Meteorai taip pat vadinami „Bootidais“, nes jų radiantas yra šiaurės rytinėje Jaučiaganio (lot. Bootes) žvaigždyno dalyje.

Laikas norams: krintančios žvaigždės skrieja nakties dangumi

Rugpjūtį savo maksimumą pasiekia garsiausias meteorų srautas – perseidai, dar vadinami „Šv. Lauryno ašaromis“. Apie rugpjūčio 12 dieną, esant palankioms stebėjimo sąlygoms, galima pamatyti iki 100 krintančių žvaigždžių per valandą.

Už kvadrantidų krintančias žvaigždes atsakingas asteroidas

Mokslininkai mano, kad šio meteorų srauto šaltinis yra asteroidas 2003 EH1. Judėdamas savo orbita jis palieka kosminių dulkių pėdsaką. Kai Žemė kerta šią dulkių juostą, smulkios dalelės patenka į atmosferą ir sudega, sužibėdamos kaip krintančios žvaigždės.

Krintančios žvaigždės matomos visame danguje

Kvadrantidų radiantas yra netoli Didžiojo Grįžulo Ratų rankenos ir per naktį danguje kyla vis aukščiau danguje. Tačiau stebėjimui nebūtina žinoti tikslios jų kilmės vietos, nes krintančios žvaigždės gali pasirodyti bet kurioje dangaus dalyje. Todėl geriausia stebėjimo strategija – ramiai žvelgti į visą naktinį dangų.