Tai „dešimtmečio atradimas“. Lenkijos astronomai skelbia sensaciją. Pirmą kartą įrodė, kad tokie objektai Visatoje egzistuoja

Varšuvos universitetas oficialiame pranešime spaudai informavo, kad tarptautinė astronomų komanda, kurioje dalyvavo ir šio universiteto mokslininkai, įrodė naujos egzoplanetų klasės egzistavimą. Šios planetos vadinamos klajojančiomis planetomis.

Tarptautinė tyrėjų grupė kartu su Lenkijos astronomais pirmą kartą istorijoje vienareikšmiškai patvirtino klajojančios planetos egzistavimą. Tyrėjams pavyko ją tiesiogiai „pasverti“ – iki šiol trūko tik šio elemento, kad būtų įrodyta, jog šie kosminiai objektai tikrai yra planetos.

Tyrimo rezultatai paskelbti 2026 m. sausio 1 d. moksliniame žurnale „Science“.

Klajojančios planetos kosmose

Iki šiol atrastos užsaulinės planetos randasi sistemose, kurios gravitaciškai susietos su jų natūraliomis saulėmis, aplink kurias jos sukasi orbitomis. Tačiau astronomai jau daugelį metų žinojo, kad planetos gali egzistuoti ne tik šiose susietose sistemose.

„Dėl tokių procesų kaip, pavyzdžiui, gravitacinė sąveika su kitomis planetomis formuojantis planetų sistemoms arba gretimų žvaigždžių praskriejimas pro šalį, planetos gali būti išplėštos iš savo motininių sistemų ir išsviestos į tarpžvaigždinę erdvę“, – aiškina Varšuvos universitetas.

Šios planetos pavadintos klajojančiomis planetomis. Jos gali klaidžioti Paukščių Take nebūdamos susietos su jokia žvaigžde. Skaičiavimai rodo, kad tokių planetų skaičius gali viršyti susietų planetų skaičių.

Pagalba atėjo iš mikrolęšiavimo

Šios planetos nespinduliuoja šviesos ir nesąveikauja su motininėmis žvaigždėmis, todėl astronomams buvo didelis iššūkis įrodyti jų egzistavimą. Į pagalbą atėjo gravitacinio mikrolęšiavimo technika.

„Praktikoje mikrolęšiavimas įvyksta tada, kai tolimos žvaigždės šviesa yra išlenkiama ir sustiprinama arčiau esančio objekto, vadinamo lęšiu, gravitacijos. Kadangi šis efektas nepriklauso nuo objekto-lęšio ryškumo, šis metodas leidžia aptikti tamsius, nešviečiančius kūnus net ir tada, kai pats lęšis (planeta) nespinduliuoja šviesos“, – aiškina Varšuvos universitetas.

2017 m. OGLE projekto astronomai aptiko kelis tūkstančius gravitacinio mikrolęšiavimo reiškinių, trunkančių nuo kelių valandų iki šimtų dienų.

„Stebėjimai rodė, kad klajojančių planetų turėtų būti iš tiesų daug, tačiau, priešingai nei manyta anksčiau, daugumą jų turėtų sudaryti mažos masės planetos, o ne masyvūs kūnai, kurių masė prilygtų Jupiteriui“, – sako dr. Przemekas Mrózas, pirmasis šio darbo autorius.

Kandidatės į klajojančias planetas

2024 m. tyrėjams pavyko rasti „kandidates“ į klajojančias planetas. Varšuvos universitetas paaiškina, kad norint tiesiogiai nustatyti planetos masę, būtina informacija apie atstumą nuo lęšio iki stebėtojo. Stebint iš Žemės, tai įmanoma tik išskirtiniais atvejais. Dėl šios priežasties atrasti objektai liko tik „kandidatais“. Šių objektų masė, priklausomai nuo nežinomo atstumo, galėjo būti didesnė (viršijanti planetų masę) arba mažesnė (pavyzdžiui, kaip nykštukių atveju).

Laimingas lūžis tyrimuose

2024 m. Pietų Korėjos tinklo KMTNet teleskopai ir Čilėje esantis OGLE projekto teleskopas užfiksavo trumpalaikį ryškios žvaigždės Galaktikos centre gravitacinį mikrolęšiavimą. Mikrolęšinio ryškio pokyčių forma atitiko numatomus pokyčius, kuriuos sukelia lęšiuojanti klajojanti planeta.

Europos kosmoso agentūros pavyzdinė misija „Gaia“ taip pat užfiksavo tą patį reiškinį. Nors šis palydovas nebuvo pritaikytas stebėti trumpalaikius reiškinius, astronomams nusišypsojo neeilinė sėkmė. Palydovas stebėjo būtent tą dangaus regioną vos dvi dienas trukusio reiškinio metu. Be to, dėl itin palankios orbitos padėties tuo momentu jis surinko net šešis fotometrinius stebėjimus per 15 valandų – pačiomis svarbiausiomis akimirkomis, kai lęšis (potenciali planeta) labiausiai sustiprino šviesą.

Pirmoji klajojanti planeta

Duomenų analizė parodė, kad reiškinio eiga abiejose observatorijose, kurias skiria 2 mln. kilometrų, buvo panaši. Tyrėjams taip pat pavyko tiksliai nustatyti atstumą iki šviesą fokusuojančio objekto ir mikrolęšiavimo parametrus. Tai leido tiesiogiai ir tiksliai išmatuoti objekto masę.

„Paaiškėjo, kad tai planetinė masė, sudaranti 0,22 Jupiterio masės arba 70 Žemės masių, t. y. ji yra šiek tiek mažesnė už mūsų Saulės sistemos Saturno masę. Taip pat nebuvo rasta jokių potencialios motininės žvaigždės pėdsakų daugiau nei 20 astronominių vienetų (atstumas tarp Žemės ir Saulės) spinduliu aplink planetą“, – rašo Varšuvos universitetas.

Astronomai pripažino, kad šis objektas yra pirmoji tiksliai „pasverta“ klajojanti planeta.

„Dešimtmečio atradimas“

Klajojančios planetos atradimas ir tiesioginis jos masės nustatymas yra proveržis egzoplanetų tyrimų srityje. Tai pirmasis visiškai dokumentuotas visiškai naujos egzoplanetų kategorijos aptikimas.

„Tai dešimtmečio atradimas, palyginamas su pirmųjų patvirtintų egzoplanetų atradimu praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje“, – sako prof. Andrzej Udalski, OGLE projekto vadovas ir žurnalo „Science“ publikacijos bendraautorius.

„Astronomai pagaliau yra tikri, kad tokio tipo objektai Visatoje egzistuoja“, – priduria mokslininkas.