Skristi į juodąją skylę įmanoma. Mokslininkai žino, kaip atrasti nežinomą fiziką

Kokie fizikiniai procesai vyksta juodosios skylės viduje? Fizikai šiuo klausimu turi daug teorijų.

Visų pirma, daroma prielaida, kad juodosios skylės viduje galima atrasti nežinomų fizikos dėsnių. Juodosios skylės sugeria visą materiją ir net šviesą, todėl patekus į juodąją skylę, grįžti nebeįmanoma.

Mokslininkai gali stebėti kai kuriuos juodųjų skylių fizinius procesus naudodami kosminius ir antžeminius teleskopus, tačiau stebėti juodųjų skylių fiziką iš arti yra sunku.

Žurnale „iScience“ paskelbto tyrimo autoriai tikisi, kad ši situacija artimiausiu metu pasikeis. Jie siūlo į juodąją skylę pasiųsti unikalią misiją, kuri galėtų perduoti itin vertingus duomenis prieš išnykdama juodosios skylės gelmėse.

Fizikai siūlo nusiųsti kelis gramus sveriantį erdvėlaivį į artimiausią juodąją skylę, kad atliktų matavimus, kurie padėtų mums geriau suprasti esminius fizikos klausimus. Pavyzdžiui, kaip Einšteino bendroji reliatyvumo teorija elgiasi ekstremaliomis sąlygomis ir ar juodosios skylės tikrai turi įvykių horizontą, tai yra ribą, už kurios neįmanoma grįžti į įprastą erdvę. Taip pat įdomu sužinoti, ar juodosios skylės viduje vyksta nežinomi fizikiniai procesai. Toks erdvėlaivis turėtų spėti nusiųsti duomenis į Žemę, kol jis išnyks juodosios skylės gelmėse.

Tačiau ši potenciali misija susiduria su daugybe kliūčių, įskaitant dideles išlaidas, skrydžio trukmę ir tai, kad šiuo metu trūksta technologijos, o netoliese dar neaptikta jokia juodoji skylė.

Nepaisant šių kliūčių, fizikai mano, kad per ateinančius 20–30 metų gali būti sudarytos tinkamos sąlygos tokiai misijai paleisti. Mokslininkų teigimu, dabar tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas, tačiau tas pačias gravitacines bangas (erdvėlaikio raibulius, kuriuos sukelia masę turinčių objektų judėjimas erdvėje) 1916 m. numatė Albertas Einšteinas, o jos atrastos tik 2015 m. Tai reiškia, kad, regis, neįmanomos idėjos vis dar gali būti įgyvendintos.

Fizikai siūlo į juodąją skylę pasiųsti mažytį, sąvaržėlės dydžio, bet su miniatiūriniais didelio tikslumo moksliniais prietaisais aprūpintą erdvėlaivį. Jis varytųsi šviesa, o ne tradiciniu raketiniu kuru. Kadangi laivas būtų toks lengvas, jį būtų galima pagreitinti iki didelės šviesos greičio dalies, teoriškai leisdamas jam pasiekti artimiausią juodąją skylę per žmogaus gyvenimą.

Norint įrengti tokį įrenginį, reikėtų naudoti lengvą burę, kuri varytųsi šviesos slėgiu, panašiai kaip jachtų burės varomos vėju. Panašios lengvos burės jau egzistuoja ir yra toliau tobulinamos.

Mokslininkai mano, kad skrydis iki juodosios skylės gali trukti apie 100 metų, tačiau dar reikia sukurti būtinas technologijas misijai įgyvendinti.

Sunkesnė užduotis gali būti rasti juodąją skylę, kurią šis prietaisas galėtų pasiekti per 100 metų. Tam prietaisas turi nusitaikyti į juodąją skylę, esančią vos už 20–25 šviesmečių nuo Žemės. Tačiau artimiausia Žemei žinoma juodoji skylė yra už 1560 šviesmečių. Fizikai mano, kad per ateinančius 5–10 metų, remiantis duomenimis, gautais naudojant naujus teleskopus, bus atrasta arčiau esanti juodoji skylė.