| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Magnetaras GPM J1839-10 meta rimtą iššūkį šiuolaikinei astrofizikai, nes jo elgsena peržengia galiojančių teorinių modelių ribas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šis radinys prieštarauja dabartinėms teorijoms ir sklinda iš kosminio objekto, kuris radijo bangas spinduliuoja kas 22 minutes. Dėl to „kaltas“ magnetaras, generuojantis intensyvius magnetinius laukus ir skleidžiantis elektromagnetinę spinduliuotę. Šis išskirtinis reiškinys – tai ilgiausią radijo bangų emisijos periodą turintis magnetaras, kokį tik kada nors pavyko atrasti. Objektas, pavadintas GPM J1839-10, yra nutolęs per 15 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Jį aptiko Tarptautinio radioastronomijos tyrimų centro astronomų komanda, naudojusi Vakarų Australijoje esantį „Murchison Widefield Array“ teleskopą. Paslaptingas objektas jau 33 metus į Žemę siunčia radijo signalą, pasikartojantį kas 22 minutes. Neutroninė žvaigždė GPM J1839-10 yra tik antrasis tokio tipo aptiktas objektas. Pirmąjį atrado Curtino universiteto studentas Tyrone'as O'Doherty. GPM J1839-10 išsiskiria tuo, kad spinduliuoja energijos protrūkius, trunkančius net penkias minutes. Magnetaras GPM J1839-10 meta rimtą iššūkį šiuolaikinei astrofizikai, nes jo elgsena peržengia galiojančių teorinių modelių ribas. Nors magnetarai – ypatinga neutroninių žvaigždžių rūšis – gali skleisti radijo spinduliuotę, šis reiškinys paprastai būdingas tik itin dideliu greičiu besisukantiems objektams. Prieštarauja mokslo dėsniamsTuo tarpu GPM J1839-10 sukasi per lėtai, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, galėtų generuoti radijo emisiją. Nepaisant to, radijo signalas fiksuojamas reguliariai, o tai leidžia daryti prielaidą apie iki šiol nežinomą spinduliuotės mechanizmą arba būtinybę peržiūrėti esamas magnetarų evoliucijos ir savybių teorijas. Tyrėjus stebina faktas, kad GPM J1839-10 sukasi per lėtai, jog pagal galiojančius modelius galėtų generuoti radijo spinduliuotę. Visgi emisija yra fiksuojama ir pasikartojanti. Dėl šios priežasties objektas netelpa į iki šiol žinomas magnetarų kategorijas. „Šis neįtikėtinas objektas kvestionuoja mūsų supratimą apie neutronines žvaigždes ir magnetarus, kurie yra vieni egzotiškiausių ir ekstremaliausių objektų visatoje“, – sako dr. Natasha Hurley-Walker. Buvo stebėtas ir anksčiauMagnetaras sumaištį kelia ne pirmą kartą – dar 1988 m. duomenys iš „Very Large Array“ ir „Giant Metrewave Radio Telescope“ buvo užfiksavę šį objektą. Metų metus jis liko neištirtas, ir tik dar kartą peržiūrėjus archyvus paaiškėjo signalų reguliarumas bei jų išskirtinė trukmė.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||

(
(

75
(0)





.png)












