Sensacinga. Gyvybę Marse atradome prieš 50 metų?

NASA erdvėlaivis „Viking 1“ galbūt vis dėlto rado gyvybės įrodymų Marse, teigia mokslininkai. Tyrimas paskelbtas žurnale „Astrobiology“.

„Viking 1“ į istoriją įėjo kaip pirmasis erdvėlaivis, nusileidęs Marso paviršiuje. Tai įvyko 1976 m. Gyvybės aptikimo prietaisai parodė, kad ji gali egzistuoti Marse. Tačiau, kita vertus, gyvybei būtinos organinės molekulės nebuvo aptiktos. Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad Marse gyvybės nėra.

Tačiau naujojo tyrimo autoriai teigia, kad „Viking 1“ iš tikrųjų aptiko organinių molekulių Marse, o tai reiškia, kad misijos rezultatai buvo neteisingai interpretuoti.

Organinių molekulių aptikimo prietaisas „Viking 1“ pirmiausia kaitino Marso dirvožemio mėginius iki 120 laipsnių Celsijaus, kad pašalintų anglies dioksido perteklių iš Marso atmosferos, o vėliau iki 630 laipsnių Celsijaus, kad išgarintų visas dirvožemyje esančias organines medžiagas, o tada juos analizavo masių spektrometru.

Keista, bet masių spektrometras aptiko deguonies, anglies dioksido ir nedidelių metilchlorido bei metileno chlorido kiekių išsiskyrimą, kai vietoj to turėjo būti organinių molekulių, net jei jos būtų iš meteoritų.

„Viking 1“ komanda teigė, kad norint visiškai pašalinti organines medžiagas, reikėjo nežinomo oksidatoriaus. Tuo tarpu buvo manoma, kad anglies dioksidas po stebėjimo liko mėginio talpykloje, o metilchloridas buvo laikomas teršalu nuo valymo tirpiklių, sklindančių iš švarios patalpos Žemėje, kurioje buvo surinktas prietaisas.

Šio aiškinimo problema, anot tyrimo autorių, yra ta, kad metilchloridas nėra valymo tirpiklis, o dujos, kurių virimo temperatūra yra –24 laipsniai Celsijaus.

Tačiau „Viking 1“ komanda teigė, kad oksidatorius ne tik sunaikino organinius junginius, bet ir galėtų paaiškinti kitų tariamai teigiamų gyvybės tyrimų rezultatus. Tuomet mokslininkai padarė išvadą, kad šis paslaptingas oksidatorius buvo kažkoks peroksidas, nors peroksidų Marse niekada nebuvo aptikta.

Bet jei Marse yra mikrobinė gyvybė, kur yra organinės molekulės? Nors organinių molekulių Marse aptiko marsaeigiai „Curiosity“ ir „Perseverance“, manoma, kad dauguma jų yra nebiologinės kilmės, pavyzdžiui, iš meteoritų.

Ir nors „Viking 1“ turėjo mažiau jautrų masių spektrometrą nei šiandieniniai marsaeigiai, tai vis tiek nepaaiškina, kodėl jis visiškai neaptiko jokių organinių medžiagų. Naujojo tyrimo autoriai mano, kad atsakymas atėjo 2008 m., kai NASA nusileidimo zondas „Phoenix“ Marso paviršiuje aptiko perchlorato. Perchloratas taip pat yra oksidatorius, pakankamai stiprus, kad per tūkstantmečius skaidytų meteorituose susidariusias organines medžiagas, bet nepakankamai stiprus, kad būtų tas oksidatorius, kurio ieškojo „Viking 1“ komanda, kad paaiškintų rezultatus.

Dabar žinoma, kad organiniai junginiai ir perchloratas sudaro metilchloridą ir anglies dioksidą. Reakcijos metu susidaro 99 % anglies dioksido ir 1 % metilchlorido, o tai paaiškina anglies dioksido ir valymo tirpiklio išsiskyrimą, pastebėtą Marso mėginį įkaitinus iki 630 laipsnių Celsijaus. Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad „Viking 1“ instrumentas per jų skilimo produktus iš tikrųjų aptiko Marse gyvybei būtinų organinių molekulių.

Mokslininkai teigia, kad tai reiškia, jog NASA 50 metų senumo zondas galbūt vis dėlto atrado gyvybę Raudonojoje planetoje. Tariama gyvybė Marse galėtų būti autotrofinės bakterijos. Dieną jos naudoja fotosintezę maistui gaminti, o naktį žiemoja, kaupdamos pagamintą deguonį, kurį panaudos pabudusios. Tai paaiškina „Viking 1“ aptiktą deguonies išsiskyrimą.

Mokslininkai teigia, kad dėl klaidingo „Viking 1“ tyrimų rezultatų interpretavimo buvo suformuota oficiali pozicija, jog 1976 m. Marse nebuvo rasta jokių gyvybės įrodymų.