Kosmosas ne Rusijai. Buvusi „Roskosmos“ galia virto pelenais

Rusija siunčia į orbitą naujus šnipinėjimo palydovus, o „Roskosmos“ (Rusijos kosmoso agentūra) ruošiasi statyti Mėnulio bazę ir kosminį branduolinį reaktorių. Gali atrodyti, kad Rusija vis dar priklauso technologiniams pasaulio lyderiams, tačiau jos kosmoso sektorius tapo buvusios galybės šešėliu.

2026 m. vasario pradžioje „Financial Times“ pranešė apie neįprastus Rusijos palydovų „Luč-1“ ir „Luč-2“ manevrus. Per pastaruosius trejus metus Rusijos objektai daug kartų artinosi prie NATO valstybėms priklausančių palydovų. Jie manevravo taip, kad kirstų radijo signalų, užtikrinančių ryšį tarp palydovų ir Žemėje esančių valdymo stočių, kelią.

Generolas majoras Michaelas Trauthas, Bundesvero kosmoso pajėgų vadas, įspėja, kad tokių veiksmų tikslas galėjo būti komunikacijos perėmimas, o dėl to – ne tik prieiga prie palydovų perduodamų duomenų, bet ir – svarbiausia – galimybė valdyti jų veikimą, įskaitant variklių darbą. Tai įmanoma, nes senesni palydovai – pasak vokiečių generolo – neturėjo ryšio šifravimo galimybių, kas šiuo metu sukuria pažeidžiamumą Rusijos elektroninės žvalgybos veiksmams ir kelia sunaikinimo grėsmę Vakarų kosminei infrastruktūrai.

Beveik tuo pačiu metu rusai pranešė apie naujų karinių palydovų iškėlimą į orbitą. 2026 m. vasario 5 d. iš Plesecko kosmodromo pakilo raketa „Sojuz-2.1b“ su neatskleistu kroviniu. Pasak JAV kosmoso pajėgų, jį sudarė devyni skirtingi kroviniai, kurie buvo išdėstyti orbitose nuo 300 iki 500 km virš Žemės.

Buvusios galybės šešėlis

Rusija taip pat deklaruoja ketinimą greitai pradėti statyti savo – nepriklausomą nuo užsienio partnerių – kosminę stotį ROS, o tolesniuose planuose numatyta statyti Mėnulio bazę, maitinamą kosminiu branduoliniu reaktoriumi. Visa tai gali sudaryti įspūdį, kad Rusija, kuri XX a. viduryje inicijavo ir iš pradžių dominavo kosminėse lenktynėse, kosmoso tyrimų ir pajėgumų srityje vis dar yra pasaulinė galybė.

Šį įspūdį stengiasi palaikyti Rusijos propagandistai. Pavyzdys – Ciolkovskio vardo Rusijos kosmonautikos akademijos akademikas ir „Roskosmos“ visuomeninės tarybos narys Igoris Marininas, kuris interviu prokremliškam portalui „Svobodnaja Pressa“ pareiškė:

„Yra trys šalys, kurios techniškai gali sau leisti kažką daryti Mėnulyje: Jungtinės Valstijos, Kinija ir mes. Na, galbūt ketvirtoji galybė – Europa, jei išliks“, – sakė Igoris Marininas „Roskosmos“ visuomeninės tarybos narys.

Rusija vis dar ant pakylos

Kokie yra faktai? 2025 m. iš viso atlikti 329 kosminių raketų paleidimai. 181 paleidimas tenka Jungtinėms Valstijoms, o Kinijai – 91. Kaip pranešė Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas, 2025 m. jo šalis atliko 17 sėkmingų paleidimų – mažiausiai nuo tada, kai į kosmosą su pionieriška, pilotuojama misija pakilo Jurijus Gagarinas.

Likę paleidimai tenka Naujajai Zelandijai (17 startų – didelė raketos „Electron“ sėkmė), kaip viena šalis skaičiuojamai Europai (8 misijos), Indijai, Japonijai, Pietų Korėjai, taip pat sąrašą užbaigiančioms Australijai ir Iranui, kurie atliko po vieną misiją. Skaičiai – pagal kuriuos Rusija vis dėlto yra trečioje vietoje planetoje pagal paleidimų skaičių kartu su Naująja Zelandija – visgi nepasako visko.

Problemos su kosmodromais

Dar lapkritį dėl aplaidaus aptarnavimo, startuojant pilotuojamam laivui „Sojuz MS-28“, Baikonuro kosmodrome buvo sunaikinta vienintelė mobilioji aptarnavimo platforma, skirta raketų paruošimui prieš startą. 144 tonas sveriantis milžinas buvo išrautas iš savo vietos, įkrito į liepsnos kanalą ir buvo visiškai sunaikintas. Atsarginio nėra.

Problemos palietė ir kitą Rusijos kosmodromą – Vostočnyj. Kaip praneša portalas „Moscow Times“, 2025 m. lapkritį Vostočnyj paskendo tamsoje. Šviesos užgeso, nes – kaip paaiškėjo vėliau – objekto vadovybė seniai nemokėjo už elektrą, kuri galiausiai buvo atjungta. Nors netrukus po šio įvykio išplatintame pranešime buvo raminama, kad „Vostočnyj veikia normaliai“, sunku rasti geresnį Rusijos kosmoso sektoriaus problemų pavyzdį.

Sena technologija

Ypač turint omenyje, kad pasauliniai konkurentai technologijų srityje lenkia Rusiją dešimtmečiais, vietoje vienkartinių, brangių raketų vystydami daugkartinio naudojimo sistemas. Rusai taip pat deklaruoja tokios įrangos kūrimą – daugkartinės raketos „Amur-SNG“, tačiau – kol kas – be deklaracijų, mažai kas nuveikta. Pažadai, kad naujos kartos raketa startuos jau 2030 m., atrodo atitrūkę nuo realybės.

Net raketų „Angara“, kurios laikomos Rusijos kosmoso sektoriaus ateitimi, likimas šiandien kelia didelių abejonių – variklių gamintojas KBChA nebeturi pinigų tolesnei veiklai. Vilties konkuruoti su pasauliniais technologijų lyderiais teikia darbai prie lengvosios, privačiomis lėšomis statomos raketos „Kamčatka-1“, tačiau dabartiniame darbų etape ji yra didelis nežinomasis.

Taiklus Rusijos kosmoso sektoriaus būklės apibendrinimas atrodo deklaracija dėl Rusijos savarankiškos, nuosavos kosminės stoties statybos. Plane numatyta 2030 m. atjungti rusiškąją dalį nuo Tarptautinės kosminės stoties, dėl to Žemės orbitoje atsiras „nauja“, tai yra 30 metų senumo, Rusijos kosminė stotis ROS. Galima daryti prielaidą, kad Maskva tuomet paskelbs apie didžiulę sėkmę.