Mūsų galaktikos centre slypi kažkas masyvaus. Ir tai ne juodoji skylė...?

Tačiau paaiškėjo, kad galaktikos širdyje gali slypėti kažkas daug tamsesnio. Kompiuteriniais modeliavimais pagrįsti tyrimai atskleidė, kad tai gali būti tamsiosios materijos, vienos didžiausių visos visatos paslapčių, sankaupa.

Paukščių Takas yra spiralinė galaktika, kurios centre yra didžiulė juodoji skylė, vadinama Šaulio A* (Sigattarius A*). Tuo tarpu mokslininkų grupė sugalvojo intriguojančią teoriją, kad mūsų kosminio kiemo centre gali slypėti kažkas tamsesnio.

Iki šiol atlikti tyrimai nepalieka jokių abejonių. Paukščių Tako centre yra labai masyvus objektas, kurio masė, kaip manoma, yra apie 4,3 milijono  Saulės masių. Nauji tyrimai rodo, kad supermasyvi juodoji skylė gali būti ne vienintelis šio reiškinio paaiškinimas.

Mokslininkai atliko kompiuterinius modeliavimus, taikydami šiek tiek kitokius modelius. Pasirodo, kad iki šiol surinkti duomenys gali būti pritaikyti didžiuliam ir kompaktiškam fermioninės tamsiosios materijos klasteriui – struktūrai be įvykių horizonto, kuri atsiranda juodosiose skylėse.

Mes ne tik pakeičiame juodąją skylę tamsiu objektu; mes teigiame, kad supermasyvus centrinis objektas ir galaktikos tamsiosios materijos halas yra dvi tos pačios, ištisinės substancijos apraiškos, aiškina astrofizikas Carlosas Argüellesas iš La Plata astrofizikos instituto Argentinoje.

Tačiau tyrėjai aiškina, kad šiuo metu mokslas neturi pakankamai tikslių stebėjimo metodų, kad būtų galima atskirti šiuos du modelius.

Visata yra sudėtinga, o tamsioji materija išlieka viena didžiausių jos paslapčių. Mokslininkai jau daugelį metų bando įminti jos paslaptis, tačiau tai labai sunki užduotis. Su įprasta materija situacija kitokia, jos kiekį galima įvertinti remiantis dabartinėmis žiniomis.

Tamsiosios materijos atveju yra gravitacinis faktorius. Modeliai daro prielaidą apie difuzinius klasterius, bet yra ir tokių, kurie atsižvelgia į tankius klasterius. Tai fermioninė tamsioji materija, kurios dalelės paklūsta kvantinėms taisyklėms.

Teoriškai šie procesai galėtų sukurti itin tankią, gravitaciškai stabilią dėmę. Ji šiek tiek primintų neutronines žvaigždes, bet būtų sudaryta iš tamsiosios materijos fermionų (o ne iš įprastos materijos).

Mokslininkai modeliavo duomenis, darydami prielaidas apie juodąją skylę ir fermioninę tamsiąją materiją. Abu modeliai rodė judėjimus panašiu tikslumu. Taigi, ar tai reiškia, kad Paukščių Tako centre esanti Šaulio A* nėra supermasyvi juodoji skylė? Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo.

Tyrimas neįrodė, kad Šaulio A* nėra juodoji skylė, o tik įrodė, kad ji gali ir nebūti. Mokslininkai teigia, kad tolesni stebėjimai gali padėti išspręsti Paukščių Tako centre esančio objekto paslaptį, tačiau tikrai ne laikas perrašyti vadovėlių.