Nebe vieni? Mokslininkai užfiksavo signalą, kurio neįmanoma paaiškinti

Tikriausiai ne kartą žvelgėte į naktinį dangų klausdami savęs, kur yra mūsų vieta visatoje. Šiandien mokslininkų gauti duomenys atskleidžia kažką neįtikėtino – ir tai nėra tik dar vienas tolimas dangaus kūnas. Astronomai, tyrinėjantys nedidelį raudoną tašką danguje, jo atmosferoje aptiko chemines medžiagas, kurias Žemėje gamina tik gyvi organizmai.

Tai nėra įprastas vandens garų ar dujų aptikimas, apie kurį girdėjote anksčiau. Šis signalas sukėlė tikrą sumaištį mokslo bendruomenėje. Visame pasaulyje klausiama: ką tai reiškia gyvybės paieškoms už mūsų Saulės sistemos ribų? Nors mokslininkai dar neskuba oficialiai patvirtinti „aptiktos gyvybės“, jie pripažįsta – tai stipriausia užuomina žmonijos istorijoje.

NASA patvirtino: „Mes ieškome ne miestų, o chemijos“

Ieškodama gyvybės svetimose planetose (egzoplanetose), NASA nesitiki pamatyti miestų šviesų ar pagauti radijo signalų. Jie ieško bioparašų – molekulių, kurios veikia kaip pirštų atspaudai. Kadangi šie pasauliai yra pernelyg toli, kad juos pasiektų erdvėlaiviai, mokslininkai naudoja Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST), kad išanalizuotų per planetų atmosferą filtruojamą žvaigždžių šviesą.

Anksčiau buvo džiaugiamasi aptikus metaną ar anglies dioksidą, tačiau šie metai viską pakeitė. Astronomai pranešė apie molekules, kurios mūsų planetoje atsiranda išskirtinai dėl biologinio aktyvumo.

„DMS“ – molekulė, kurią gamina tik gyvybė

Mūsų planetoje tokie junginiai kaip dimetilsulfidas (DMS) ir dimetildisulfidas (DMDS) atsiranda beveik vien tik dėl gyvų organizmų veiklos – pavyzdžiui, jūrinio planktono ir mikrobų ekosistemų.

Jei šie junginiai tolimoje planetoje iš tiesų egzistuoja matomais kiekiais, tai būtų milžiniškas lūžis. Tačiau čia yra vienas „kabliukas“: atmosferos signalai iš egzoplanetų yra itin silpni ir susipynę su kosminiu triukšmu. Kol viena mokslininkų grupė švenčia atradimą, kitos komandos, peržiūrėjusios tuos pačius duomenis, išlieka atsargios. Ar mes matome gyvybės ženklus, ar naują atmosferos chemiją, kurios dar nesuprantame?

Planeta K2-18b: vandenyno pasaulis už 124 šviesmečių 

Diskusijų centre atsidūrė planeta K2-18b. Tai pasaulis, maždaug 8,6 karto didesnis už Žemę, skriejantis aplink raudonąją nykštukę už 120–124 šviesmečių. Svarbiausia, kad ši planeta yra „gyvenamojoje zonoje“, kur temperatūra leidžia egzistuoti skystam vandeniui.

2025 m. balandį Kembridžo universiteto astronomų vadovaujama komanda pranešė užfiksavusi netikėtus spektrinius parašus. Žemėje šios molekulės laikomos nedviprasmiškais biologiniais ženklais, nes mikrobai jas gamina ir labai greitai suskaido. Jei šie duomenys bus patvirtinti, K2-18b taps pirmuoju pasauliu už mūsų sistemos ribų, turinčiu tiesioginių biologinio aktyvumo įrodymų.

Ko tikėtis toliau?

Nors NASA pripažįsta istorinę šio atradimo reikšmę, nesitikėkite pamatyti žaliųjų žmogeliukų. Labiausiai tikėtina, kad kalba eina apie mikroskopines būtybes ar bakterijas. Mokslininkai prisimena ir mūsų pačių Saulės sistemos palydovus su „purvinais“ vandenynais, po kurių ledu gali slypėti panašios paslaptys.

Šokiruojanti dalis lieka ateičiai: jei gyvybė bus galutinai patvirtinta, kaip oficialios institucijos praneš šią naujieną žmonijai? Šį klausimą kol kas paliekame atvirą.