Koks yra daugumos planetų gyvavimo laikas ir kada mirs Žemė? Viskas yra sudėtingiau, nei atrodo

Planetos išgyvena skirtingus gyvenimo etapus: jos formuojasi, evoliucionuoja ir galiausiai žūsta. Tačiau šių procesų laikas skiriasi tarp planetų, panašių į Žemę, ir tų, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes. Taigi, kokia yra daugumos planetų ir Žemės gyvavimo trukmė? Apie tai rašo „Live Science“.

Planetos savo gyvavimą pradeda kaip mikroskopinės dulkių dalelės protoplanetiniuose diskuose aplink žvaigždes. Šios dalelės susiduria, kaupiasi, o planetos auga.

Dujų milžinai, tokie kaip Jupiteris ir Saturnas, savo gyvavimo pradžioje yra didžiuliai uolėti branduoliai, kurie gravitaciniu būdu traukia dujas. Kai protoplanetiniame diske baigiasi dujos, uolėtos planetos, tokios kaip Žemė, patiria seriją susidūrimų su kitomis planetomis ar mažesniais uoliniais objektais.

Jei su planetų gimimu viskas daugiau ar mažiau aišku, tai apibrėžti planetos „mirties“ sąvoką darosi vis sunkiau.

Planeta egzistuoja tol, kol ji sunaikinama. Kita vertus, planetos mirtį galima apibrėžti kaip momentą, kai ji nebegali funkcionuoti tomis pačiomis sąlygomis.

Kiek laiko egzistuos Žemė?

Kaip ir daugelio kitų planetų, Žemės gyvavimo trukmė yra susijusi su Saulės evoliucija. Beveik 5 milijardus metų mūsų žvaigždė savo branduolyje jungia vandenilį, suteikdama jai gyvybę ir skleisdama šilumą bei šviesą. Tačiau maždaug po 5 milijardų metų Saulei pritrūks vandenilio, po to mūsų žvaigždė išsiplės ir taps raudonąja milžine, o tada susitrauks iki Žemės dydžio ir taps baltąja nykštuke.

Žemė mirs keliais būdais. Pirma, padidėjęs Saulės ryškumas padarys sąlygas Žemėje netinkamas gyventi. Antra, mūsų planetą gali praryti Saulė, jai didėjant. Galiausiai, Žemė, jei ji tuo metu dar egzistuos, gali būti išmesta į tarpžvaigždinę erdvę, kai Saulė taps baltąja nykštuke.

Remiantis šiais skaičiavimais, bendra Žemės gyvavimo trukmė būtų apie 9,5 milijardo metų. Mūsų planeta negalės egzistuoti tiek ilgai, kiek dauguma mūsų galaktikos planetų.

Kokia yra daugumos Paukščių Tako planetų gyvenimo trukmė?

Reikalas tas, kad Saulė yra geltonoji nykštukė, o dauguma Paukščių Tako žvaigždžių yra raudonosios nykštukės. Jos gyvena daug ilgiau, trilijonus metų, nes jose lėčiau deginamas vandenilis, kad būtų palaikoma gyvybė. Raudonosios nykštukės yra mažesnės ir vėsesnės už Saulę.

Planetos, skriejančios aplink raudonąsias nykštukes, gyvuos ilgiau nei Žemė, tačiau jų žūtį sukels ne jų motininės žvaigždės mirtis, o vidiniai procesai.

Astronomai sumodeliavo, kas galėtų nutikti potencialiai tinkamai gyventi planetai, tokiai kaip Žemė, skriejančiai aplink raudonąją nykštukę. Planetos tinkamumą gyventi palaiko Žemėje egzistuojantis anglies-silikato ciklas, reguliuojantis mūsų planetos klimatą. Šis ciklas gali egzistuoti tik dėl aktyvių geologinių procesų, tokių kaip litosferos plokščių judėjimas.

Modeliavimas parodė, kad aktyvūs geologiniai procesai uolėtose planetose gali trukti nuo 16 iki 90 milijardų metų. Todėl dauguma uolėtųjų planetų mūsų galaktikoje pergyvens Žemę, bet nesulauks raudonųjų nykštukių gyvenimo pabaigos.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad planetų, skriejančių aplink didesnes už Saulę žvaigždes, gyvavimo trukmė yra daug trumpesnė nei Žemės. Modeliavimai rodo, kad šių planetų žūtis priklausys nuo jų žvaigždės gyvavimo trukmės. O tokios žvaigždės, vertinant pagal kosminius standartus, gyvena gana trumpai: nuo 100 milijonų iki 1 milijardo metų.

Visatos pabaiga

Vis dėlto daugumos planetų galutinis likimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, į jas gali atsitrenkti ir sunaikinti kita planeta arba jos gali būti išmestos iš savo žvaigždžių sistemos. Pastaruoju atveju planetos galėtų klajoti kosmose beveik amžinybę, o jų galutinis likimas priklausytų nuo to, kaip ir kada Visata baigsis. Mokslininkai mano, kad tai galėtų įvykti po trilijonų metų ar net ilgiau.