To nebuvo 3,6 milijono metų! Mokslininkai sutrikę. Su Žemės dienomis vyksta kažkas keisto

Naujausi tyrimai rodo netikėtą tendenciją: Žemės paros ilgis pradėjo didėti tempu, nematytu apie 3,6 mln. metų. Nors pokyčiai yra itin maži, mokslininkai pabrėžia, kad už jų slypintis mechanizmas yra išskirtinai įdomus. Paaiškėjo, jog mūsų planetos sukimosi greitį vis stipriau veikia šiuolaikinė klimato kaita.

Rekordinis Žemės sukimosi tempo lėtėjimas

Žemė aplink savo ašį apsisuka kartą per maždaug 24 valandas, t. y. per 86 400 sekundžių. Tačiau tikrovėje paros ilgis nėra idealiai pastovus ir gali minimaliai kisti. Per milijonus metų planeta palaipsniui lėtėja, o tai reiškia, kad dienos tampa vis ilgesnės. Labai tolimoje praeityje tai buvo akivaizdžiai juntama. Pakanka pasakyti, kad prieš šimtus milijonų metų para truko gerokai trumpiau, o per metus būdavo daugiau dienų.

Svarbiausias natūralus veiksnys, lėtinantis Žemės sukimąsi, yra Mėnulio gravitacinė įtaka. Mūsų gamtinio palydovo trauka sukelia vandenynų potvynius ir atoslūgius, o trintis, atsirandanti dėl vandens judėjimo, palaipsniui atima iš planetos sukimosi energiją. Dėl to Žemė sukasi vis lėčiau, o dienos ilgumas didėja.

Naujos analizės rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais atsirado papildomas veiksnys, turintis įtakos planetos sukimuisi. Mokslininkai pasitelkė daugiau nei šimtmečio trukmės palydovinius ir geodezinius matavimus, kad atsektų paros ilgio pokyčius bei masių pasiskirstymą Žemės paviršiuje. Išvados buvo vienareikšmiškos: tirpstantys ledynai ir ledo skydai reikšmingai keičia masės pasiskirstymą planetoje, o tai veikia jos inercijos momentą ir sukimosi tempą.

Pokyčiai minimalūs, bet mokslui reikšmingi

Kai didžiuliai kiekiai ledo iš Grenlandijos ir Antarktidos virsta vandeniu ir nuteka į vandenynus, planetos masė pasiskirsto kitaip nei anksčiau. Vanduo pasklinda po Žemės paviršių ir padidina išsipūtimą pusiaujo srityje. Šis efektas primena dailiojo čiuožimo atstovą, kuris sukdamasis ištiesia rankas į šalis ir dėl to ima suktis lėčiau. Panašus mechanizmas lemia ir Žemės sukimosi lėtėjimą.

Remiantis analizėmis, nuo XXI amžiaus pradžios dienos ilgumas vidutiniškai padidėja apie 1,33 milisekundės per šimtmetį. Tai nedidelė vertė, tačiau šio pokyčio tempas yra akivaizdžiai didesnis nei praėjusiame šimtmetyje ir geologinėje skalėje gali būti didžiausias per labai ilgą laiką.

Nors kasdieniam gyvenimui šis skirtumas yra praktiškai nepastebimas, jis svarbus itin tikslioms laiko matavimo sistemoms. Į paros trukmės pokyčius turi būti atsižvelgiama derinant atominius laikrodžius, palydovines sistemas ar navigacijos technologijas. Ateityje tai gali reikšti net būtinybę įvesti vadinamąsias neigiamas keliamąsias sekundes, kurios leistų sinchronizuoti oficialų laiką su tikruoju planetos sukimusi.

Tyrėjai mano, kad dienų ilgėjimo procesas tęsis ir toliau. Jei visuotinis atšilimas nebus sustabdytas, klimato kaitos įtaka Žemės sukimuisi ateinančiais dešimtmečiais gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, formuojančių paros ilgį. Taip žmogaus veikla pradeda veikti ne tik atmosferą ir vandenynus, bet net ir visos planetos sukimosi greitį.