Prie pat Žemės. Atrastas pasaulis, kokio dar nėra buvę. Slepia dvokiančią paslaptį

Astronomai atrado keistą naują pasaulį, esantį vos už 35 šviesmečių. Planeta yra šiek tiek didesnė už Žemę ir yra padengta didžiuliu išsilydžiusios uolienos vandenynu.

Planeta, pavadinta L 98-59 d, paneigia esamus planetų formavimosi modelius ir manoma, kad tai visiškai naujo tipo planeta.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“, rašo „Science Focus“.

Astronomai, naudodami Webbo kosminį teleskopą ir antžemines observatorijas, atrado keistą naują planetą. L 98-59 d yra už 35 šviesmečių nuo Žemės, kuri pagal kosminius standartus laikoma artima, ir skrieja aplink mažą raudonąją nykštukę. Planetos stebėjimai leido astronomams atrasti kai ką keisto.

Planeta L 98-59 d, kuri yra maždaug 1,6 karto didesnė už Žemę, nepaisant savo dydžio, pasižymi stebėtinai mažu tankiu ir jos atmosferoje yra daug vandenilio sulfido. Vandenilio sulfidas sukelia bjaurų supuvusių kiaušinių kvapą.

Neįprastos L 98-59 d savybės neleidžia jos priskirti prie vieno iš žinomų tokio dydžio panašių pasaulių tipų. Paprastai tokios planetos skirstomos į dvi kategorijas: uolines „dujų nykštukes“ su vandenilio atmosfera arba „vandens pasaulius“, sudarytus iš gilių vandenynų ir ledo. Astronomams tapo aišku, kad L 98-59 d nepriklauso nė vienai iš šių kategorijų. Atrodo, kad ji yra visiškai naujos planetų klasės atstovė.

Norėdami išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra naujasis pasaulis, mokslininkai, naudodami kompiuterinius modeliavimus, rekonstravo planetos istoriją, pradedant nuo jos susidarymo prieš 5 milijardus metų. Tada mokslininkai palygino stebėjimo duomenis su modeliavimo rezultatais.

Tyrimo duomenimis, planeta L 98-59 d greičiausiai turi išsilydžiusios silikatinės uolienos (panašios į lavą Žemėje) mantiją su pasauliniu magmos vandenynu, besidriekiančiu tūkstančius kilometrų gylyje į keistojo pasaulio vidų. Šis didžiulis išsilydžiusios uolienos rezervuaras leidžia planetai kaupti didžiulius sieros kiekius, o tai paaiškina neįprastą jos atmosferos cheminę sudėtį.

„Šis atradimas rodo, kad kategorijos, kurias astronomai naudoja mažosioms planetoms apibūdinti, gali būti pernelyg paprastos. Nors ši išsilydžiusi planeta greičiausiai negalėtų palaikyti gyvybės, ji atspindi didelę pasaulių, egzistuojančių už Saulės sistemos ribų, įvairovę“, – teigia mokslininkai.

Šis pasaulis įdomus ir tuo, kad Saulės sistemoje tokių planetų nėra, o jo tyrimas bus naudingas norint suprasti mūsų galaktikos planetų įvairovę.

Svarbu pažymėti, kad magmos vandenynai atspindi universalias pradines visų uolėtųjų planetų, įskaitant Žemę ir Marsą, būsenas, todėl nauji duomenys gali padėti geriau suprasti ankstyvąją Žemės istoriją ir gyvybės joje kilmę.

Astronomai teigia, kad visos uolinės planetos iš pradžių yra išsilydžiusios dėl savo susidarymo būdo. Kai kurios atvėsta, kaip Žemė, o kai kurios lieka išsilydžiusios, kaip L 98-59 d.

Mokslininkai mano, kad L 98-59 d gali būti pirmoji iš didesnės populiacijos pasaulių, kuriuose magmos vandenynai dar tik laukia, kol bus atrasti.

Gali paaiškėti, kad tokios planetos nėra kosminė anomalija ir kad pasauliai su gana nemaloniu kvapu Paukščių Take gali būti stebėtinai dažni.