Observatorija „Planck“ baigė Didžiojo sprogimo liekanų paiešką

Pagrindinis „Planck“ observatorijos instrumentas sugedo šeštadienį, kuomet, kaip ir buvo tikėtasi, baigėsi jo aušinimo skystis. Tai žymėjo misijos, užsitęsusios dvigubai ilgiau nei planuoti 15 mėnesių, pabaigą, praneša naujienų agentūra AFP.

„Tai buvo nuostabi misija. Kosminiai aparatai ir instrumentai veikė nepaprastai gerai, sukurdami tikrą mokslinių duomenų lobį mums apdoroti“, – teigė vyriausiasis „Planck“ projekto mokslininkas Janas Tauberis.

„Planck“ sukurtas taip, kad mikrobangų energijoje, paskleistoje po Didžiojo sprogimo prieš 14 mlrd. metų, fiksuotų mažyčius temperatūros svyravimus. Kosminiame elektromagnetiniame fone galima atrasti užuominų apie tai, kaip susiformavo visata, likus šimtams milijonų metų iki to, kai atsirado pirmosios žvaigždės ir galaktikos.

Misijos vadovai tikėjosi, kad observatorija atliks dvi pilnas dangaus apžvalgas, tačiau „Planck“ atliko net penkias.

Kitas observatorijos daviklis, fiksuojantis šiek tiek žemesnes kosminio elektromagnetinio fono temperatūras, turėtų veikti didžiąją 2012 metų dalį, padėdamas sutikslinti duomenis, gautus iš šių penkių dangaus apžvalgų.

Kitų metų pradžioje mokslininkai tikisi paskelbti duomenis, surinktus per pirmuosius 15 stebėjimo mėnesių. 2014-aisiais taps prieinami visi misijos duomenys. Tuomet į skaičius įniks astrofizikai. Jų gauti rezultatai gali nulemti daugybės besivaržančių teorijų apie tai, kas nutiko per Didįjį sprogimą, ateitį.

„Planck“ duomenys sunaikins ištisas modelių šeimas. Mes tik dar nežinome, kurias“, – teigė Jeanas Loupas Puget iš Prancūzijos Pietinio Paryžiaus universiteto.

2009 metų kovą startavusi misija, pavadinta vokiečių XX amžiaus kvantinės fizikos mokslininko Maxo Plancko vardu, kainavo maždaug 700 mln. eurų.