Ar tikrai vis labiau panikuojama dėl asteroidų pavojaus?

44 metrų skersmens kosminė uoliena kitą vasarį praskries maždaug 27 000 kilometrų atstumu nuo Žemės – arčiau nei kai kurie geosinchroninėje orbitoje esantys palydovai. Tai yra pats mažiausias iš anksto nustatytas atstumas, kuriuo greta žemės praskries vidutinio dydžio asteroidas. Bet net ir tokiu atveju NASA tikina, kad tikimybė, jog asteroidas 2012 DA14 kitais rėšis į Žemę yra nulinė.

Tai dėl ko gi taip triukšmaujama dėl tokio visai nepavojingo kosminio akmenėlio? Ir iš kur kilo taip pat neseniai žiniasklaidoje kilęs triukšmas dėl kito asteroido 2011 AG5 – futbolo aikštės uolienos, kuri, pasak NASA, gali susidurti su Žeme 2040 metais? NASA Žemei artimų objektų stebėjimo programos vadovas Donas Yeomansas mano, kad jei panika ir kyla, tai tik dėl dviejų veiksnių.

„Viena problema yra tai, jog internetas yra visiškai atviras pasisakyti bet kuriam norinčiam“, – sakė D. Yeomansas. Praeityje įspėjimus dėl asteroidų rašydavo mokslininkai, tie įspėjimai būdavo pateikiami mokslo žurnalų recenzentams – kritikams, kurie iš mokslinių leidinių, pasak D. Yeomanso, „išfiltruoja nesąmones“. „Jei jau kas nors būdavo publikuojama, vadinasi, tai patikima“, – sakė NASA atstovas.

Tačiau šiais laikais šimtai baimės padiktuotų leptelėjimų apie naujausią asteroidą būna surašyti tinklaraščiuose ir geltonosios spaudos svetainėse anksčiau nei NASA mokslininkai spėja pareikšti savo nuomonę ir publikuoti oficialius, ne tokius siaubą skleidžiančius pareiškimus apie asteroido trajektoriją. Šio asteroido atveju internete atsiranda šimtai straipsnių, o apie 2012 metų [Majų kalendoriaus] reikalą yra prirašyti milijonai straipsnių, žadančių katastrofą. Be to, žiniasklaidoje ir NASA pasitaiko vienas kitas žmogelis, parašantis tiesą. Tačiau paprasti žmonės prisijungia prie interneto ir mato milijonus pranešimų apie katastrofą bei vos kelis sakančius, kad katastrofos nebus ir pamano, kad reikėtų laikytis daugumos nuomonės ir pradėti jaudintis“, – sakė D. Yeomansas.

Kita problemos pusė, pasak NASA atstovo, yra tai, kad dauguma žmonių nežino kaip vertinti perskaitomos informacijos patikimumą. „Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nežino kas yra mokslinis metodas, nesupranta, kad bet kokią naują idėją reikia patvirtinti įrodymais – ypač jei nauja idėja dramatiškai skiriasi nuo esamos būsenos“, – sakė mokslininkas.

Vieno vaisto nuo nesugebėjimo informaciją pasverti nėra, tačiau, pasak D. Yeomanso, mokslininkams reikia labiau stengtis šviesti visuomenę. Jis su savo vadovaujama grupe reguliariai kreipiasi į visuomenę ir kalba apie baimes dėl greta Žemės kartkartėmis praskriejančių asteroidų. „Tikimės, kad žmonės susipras, jog esame patikimesnis informacijos šaltinis“, – viltimis dalijosi D. Yeomansas.

O 2012 DA14 atveju patikima informacija yra tokia: Tikimybė, kad asteroidas kitais metais susidurs su Žeme, kaip jau rašėme, yra nulinė. Tikimybė su šiuo asteroidu susidurti jam sugrįžus – apie 2020 metus – yra kiek didesnė, 1 iš 80 000, tačiau ateinančių metų stebėjimai radarais ir optine įranga asteroidui praskrendant greta mūsų planetos padės mokslininkams tiksliai nustatyti asteroido trajektoriją ir, labai tikėtina, sumažinti 2020 metų susidūrimo tikimybę iki to paties nulio.

Tiesa, to kol kas negalima pasakyti apie asteroidą 2011 AG5. Kaip prieš keletą dienų rašėme, šiuo metu jo susidūrimo su Žeme tikimybė prilyginama santykiui 1 prie 625. Tikėtina įvykio data – 2040-ųjų vasario 6 d. Tačiau, kaip ir daugelis prognozių, šioji taip pat nėra šimtaprocentinė.

Bet net ir paties blogiausio ateities scenarijaus atveju nereikėtų būti labai pesimistiškais. Jei kitų metų stebėjimai parodys, kad dabartiniai vertinimai yra netikslūs ir asteroidas 2012 DA14 tikrai smogs Žemei 2020 metais, NASA pabandytų iki to laiko pakeisti asteroido kryptį trenkiantis į jį zondu – tai, pasak D. Yeomanso, yra įmanoma. Ir net tokios procedūros nesėkmės atveju tikimybė, kad asteroidas pataikys kur nors į vandenyną, yra 70 procentų, o tikimybė, kad bus pataikyta į vandenyną arba bet kokį neapgyvendintą Žemės regioną yra dar didesnė.

Maždaug tokio dydžio asteroidas į Žemę nukrenta maždaug kartą per 700 metų, tikina NASA mokslininkas. Taigi, daug jau įvykusių susidūrimų su tokiais dangaus kūnais žmonijos nesunaikino.