Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Astronomai atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve. Planetos-klajūnės, pavadinimu CFBDSIR2149, atradimą mokslininkai prilygina adatos radimą tūkstančiuose šieno kupetų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! CFBDSIR2149 yra net 7 kartus didesnė už Jupiterį ir kosmine erdve keliauja laisvai, nesusieta jokiais gravitaciniais ryšiais. Pagal specifinius masės, temperatūros ir amžiaus kriterijus šis dangaus kūnas telpa į planetos apibrėžimą. Pirmoji žmonių atrasta planeta-klajūnė yra labai jauna: jos amžius, kaip manoma, yra nuo 50 iki 120 mln. metų. Temperatūra – apie 400 °C. Spėjama, kad ji gali būti kilusi iš trisdešimties labai jaunų žvaigždžių būrio, kuris vadinamas Judančia Auksinės Žuvies AB žvaigždžių grupe (angl. – “AB Doradus Moving Group"). Žvaigždžių grupė nuo Žemės nutolusi maždaug už 20 parsekų (1 parsekas = maždaug 3,26 šviesmečio). Unikalią planetą atrado Monrealio universiteto (Kanada) mokslininkai, kurie konsultavosi su kolegomis iš Prancūzijos. Duomenys buvo gauti Kanaros-Prancūzijos-Havajų teleskopu ir Europos kosminei agentūrai (ESA) priklausančiu teleskopu „Very Large Telescope“ (VLT). Nors astronomai numanė, kad planetos-klajūnės gali egzistuoti (ir netgi kad jos gali būti tinkamos gyvybei), iki šiol atrasti tokios planetos nebuvo pavykę niekam. Manoma, kad CFBDSIR2149 nuo gimtosios žvaigždės ir kitų planetų galėjo pabėgti planetinės sistemos formavimosi metu. Tikimasi, kad atradimas tyrėjams padės geriau suprasti tiek laisvai klajojančias, tiek aplink žvaigždes besisukančias egzoplanetas. Klajūnės atradimas yra rimtas argumentas tų teorijų naudai, kuriose neatmetama galimybė, kad tokių vienišų klajūnių kosmose yra gerokai daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Nors teoriškai tokių labai šaltų ir jaunų planetų egzistavimas buvo numatytas, iki šiol tokių kūnų kosmose nebuvome pastebėję, – pripažįsta Monrealio universiteto astrofizikas Etjenas Artigo (Étienne Artigau). – Ši planeta buvo atrasta teleskopu dairantis po dangaus plotą, prilygstantį tūkstančiui mėnulio pilnačių. Stebėjome šimtus milijonų žvaigždžių, tačiau ne taip toli Žemės atradome tik vieną tokią planetą.“ „Dabar teleskopais surinktuose duomenyse ieškosime daugiau planetų-klajūnių, – tęsia mokslininkas. – Tai kažkas panašaus į adatos ieškojimą, tik ne vienoje, o tūkstančiuose šieno kupetų.“ „Ieškoti planetų, skriejančių aplink žvaigždes, yra tas pats, kas tyrinėti jonvabalį, įsitaisiusį 1 cm atstumu nuo galingai plieskiančių tolimųjų automobilio žibintų, – aiškina Grenoblio planetologijos ir astrofizikos instituto (Prancūzija) tyrėjas Filipas Delormas (Philippe Delorme). – O štai šis mūsų atrastas santykinai netoli Žemės skriejantis objektas suteikė galimybė ištyrinėti jonvabalį atskirai nuo akinančio žibinto.“ „Per pastaruosius kelerius metus astronomai yra aptikę keletą panašių objektų, tačiau priskirti juos planetoms buvo neįmanoma, nes trūko patikimos mokslinės informacijos apie tų kūnų amžių, – pridūrė Monrealio universiteto fizikos doktorantas Džonatanas Gagnė (Jonathan Gagné). – Astronomai nežinojo, ar tai planetos, ar rudosios nykštukės. Rudosios nykštukės – kosminiai kūnai, kuriuos galėtume vadinti neišsivysčiusiomis žvaigždėmis – jose branduolinės reakcijos niekad taip ir neprasidėjo.“ Kadangi atrastoji planeta-klajūnė yra net 7 kartus didesnė už Saulės sistemos planetų karalių Jupiterį, neprošal prisiminti ir šio galiūno charakteristikas. Pavyzdžiui, kaip rašoma „Lifeslittlemysteries.com“, Jupiteris už Žemę didesnis 1,4 tūkst. karto. Šis milžiniškas dujinis pasaulis yra dvigubai didesnis už visas krūvon sudėtas Saulės sistemos planetas, jų palydovus, asteroidus, kometas ir kt. kūnus. Jupiterio skersmuo – apie 142 700 km. Tai yra 11,2 kartų daugiau nei Žemės skersmuo. O Jupiterio masė Žemės masę viršija apie 318 kartų. Garsioji Jupiterio Raudonoji dėmė yra tokia didelė, kad joje tilptų dvi Žemės. |