| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Čeliabinsko meteorito sprogimą registravo tolimosios infragarsinės ir seisminės stotys
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Penktadienį virš Uralo subyrėjusi ir sudegusi kosminė uoliena atmosferoje sukėlė infragarso bangas, kurias užregistravo 11 visame pasaulyje (Grenlandijoje, Afrikoje, Kamčiatkoje ir kt.) išdėstytų stočių, informuoja "Space.com". O seisminį aktyvumą registruojančios stotys fiksavo virpesius, prilygstančius 2,7 balo pagal Richterio skalę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Infragarsinių bangų registravimo tinklą visame pasaulyje sudaro 60 stočių, kurias aptarnauja Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija CTBTO (Comprehensive Nuclear Test Ban Treaty Organization). Infragarsinių bangų diapazonas apima garso bangas nuo 20 iki 0,01 herco. Atmosferoje tokios bangos gali nukeliauti labi didelius atstumus, o žmogaus ausis tokio dažnio bangų negirdi. Tiesa, drambliai, banginiai ir net balandžiai infragarsinėmis bangomis ir komunikuoja, ir naviguoja. CTBTO infragarsinių stočių tinklas sudaro galimybę identifikuoti atmosferoje įvykusių sprogimų vietą ir mastą. Žmogaus sukelti sprogimų (pvz., bombų) generuotos infragarsinės bangos skiriasi nuo gamtinės kilmės (pvz., meteorų) inicijuotų infragarsinių bangų. "Remdamiesi infragarsinių stočių įrašų duomenimis, NASA mokslininkai priėjo išvadą, kad virš Čeliabinsko sudegęs bolidas išskyrė apie 300 kilotonų energijos, - pareiškė NASA Maršalo kosminių skrydžių centro Hantsvilyje (Alabama, JAV) Meteoroidų biuro vadovas Bilas Kukas (Bill Cooke). – Tai – maždaug 20-25 kartus daugiau energijos nei išskyrė kuri nors iš Antrojo pasaulinio karo metais numestos atominės bombos. Tiesa, sprogimo virš Čeliabinsko būta gerokai silpnesnio nei 1908 m. Tunguskoje – ten įvyko 10-15 megatonų galios sprogimas." JAV Geologinių tyrimų tarnyba USGS (U.S. Geological Survey) informuoja, kad Čeliabinsko meteorito sprogimas sukėlė ir seisminius virpesius, kurie buvo užregistruoti visame Žemės rutulyje. Sprogimas atmosferoje sukėlė 2,7 balo pagal Richterio skalę seisminius virpesius. Palyginimui, Tunguskos meteorito sprogimo sudrebinta žemė virpėjo 5,0 balo pagal Richterio skalę stiprumu.
"Kai sprogimas įvyksta ore, jis sujudina ir žemę, todėl jį fiksuoja ir seismografai, - aiškina USGS Nacionalinio žemės drebėjimų informacijos centro Denveryje (Koloradas, JAV) geofizikas Polas Karuzo (Paul Caruso). – Tačiau tokių virpesių žemės drebėjimu laikyti negalima. Jo seismograma ir įprastinių žemės drebėjimų seismogramos smarkiai skiriasi."
| |||||||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
