NASA įveikė Mėnulyje amžinąją tamsą (Video)

NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Mokslinių vizualizacijų studija paskelbė vaizdo siužetą, kuriame aiškinama, kaip JAV Mėnulio palydovas LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“) renka duomenis pačiuose tamsiausiuose ir šalčiausiuose Mėnulio krateriuose.

Žemės ašies pokrypio kampas sudaro maždaug 23,4 laipsnius nuo vertikalės, o tai reiškia, kad Saulės šviesa bent kartą per metus pasiekia visą mūsų planetos paviršių, įskaitant Šiaurės ir Pietų ašigalius. Tačiau Mėnulio ašis yra pasvirusi vos 1,6 laipsnio: ji beveik statmena Saulės spindulių sklidimo krypčiai. O tai reiškia, kad kai kurie gilūs krateriai, esantys Mėnulio ašigalių regionuose, nėra matę Saulės daugiau nei 2 milijardus metų, sakoma pranešime.

Mokslininkus domina nuolat tamsoje skendintys Mėnulio regionai, nes manoma, kad juose yra tinkamos sąlygos išsaugoti vandens ledą, kuris kitaip išgaruotų ir patektų į kosmosą, sakoma pranešime. Kartu su Japonijos ir Indijos kosminiais aparatais, tyrusiais Mėnulio paviršių, LRO padėjo patvirtinti jame egzistuojant dideles vandens ledo sankaupas, esančias po grunto sluoksniu tamsiuose ašigalio regionų krateriuose.

NASA 504 mln. dolerių kainavusį Mėnulio palydovą LRO paleido 2009 m. birželį. Jame yra įvairių mokslinių prietaisų rinkinys, įskaitant lazerinį altimetrą. Šie prietaisai leido parengti patį tiksliausią nuolatinėje tamsoje skendinčių Mėnulio regionų topografinį žemėlapį. LRO taip pat turi įrankius matuoti temperatūrą ir neutronų absorbciją pačiuose tamsiausiuose Mėnulio kampeliuose, sakoma pranešime.

Ir nors Saulės šviesa niekuomet nepasiekia nuolatiniame šešėlyje esančių Mėnulio kraterių ir lygumų, LRO esantis LAMP (Lyman Alpha Mapping Project) instrumentas gali aptikti, kaip pati blankiausia žvaigždžių šviesa patenka į kai kurių iš šių kraterių vidų.