Žemė ir kosmosas
.


„Apollo 12“ astronautai išgyveno du žaibo smūgius į erdvėlaivį, kuris turėjo juos nuskraidinti į Mėnulį. NASA manė, kad žaibo smūgių pasekmės gali lemti astronautų mirtį jiems grįžus į Žemę. Tačiau Mėnulio keliautojai apie tai nieko nežinojo.


Dar prieš tai, kai pirmieji žmonės 1968 m. gruodį apskrido Mėnulį, tai padarė du ropliai, skridę sovietiniu erdvėlaiviu.


Jau žinoma, kad ilgalaikės kelionės kosmose gali sukelti rimtų sveikatos problemų žmonėms.


Tyrimas rodo, kad į Mėnulį gali atsitrenkti didelis asteroidas, į kosmosą išmesdamas didžiulį kiekį nuolaužų. Dalis šių nuolaužų gali nuskristi Žemės link ir sunaikinti daugybę orbitoje esančių palydovų.


Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė pirmuosius visiško dirbtinio saulės užtemimo vaizdus.


Japonijos bendrovės „ispace“ nusileidimo moduliui „Resilience“ birželio 5 d. nepavyko sėkmingai nusileisti Mėnulyje ir jis greičiausiai sudužo. Jei nusileidimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis privatus Japonijos modulis, sėkmingai nusileidęs Mėnulyje. Tai jau antroji nepavykusi „ispace“ Mėnulio misija.


Ši ilgalaikė Veneros stebėjimo programa vadinama trumpiniu CLOVE (Chasing the Long-term Variability of Our Nearest Neighbor Planet Venus).


Kinija žengė reikšmingą žingsnį kosminės technologijos ateities link – paleista pirmoji dirbtinio intelekto (DI) superkompiuterių „žvaigždyno“ palydovų grupė, praneša LiveScience. Šis projektas leis duomenis apdoroti ne Žemėje, o tiesiogiai orbitoje.


Žemės orbitoje dar niekada nebuvo tiek daug palydovų, kiek yra dabar. Tai daugiausia lėmė didžiulių palydovų grupių, tokių kaip SpaceX Starlink, atsiradimas. Tačiau agresyvi išorinė aplinka ir Saulės žybsniai neigiamai veikia palydovų tarnavimo laiką, o tai, turint omenyje didžiulę palydovų grupę, kelia ypatingą susirūpinimą, nes vienu metu sutrumpėja daugelio aparatų eksploatacijos laikotarpis.