Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

„Curiosity“ duomenys byloja, kad astronautus pakeliui į Marsą iškeptų radiacija

2013-05-31

(15)

(0)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Prastos naujienos susiruošusiems netolimoje ateityje keliauti į Marsą. NASA marsaeigio „Curiosity“ duomenys byloja, kad reikia sukurti gerokai efektyvesnių radiacijos skydo technologijų. Priešingu atveju, keliautojus į Marsą nesunkiai pražudys kosminė ir Saulės radiacija.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Marsaeigio „Curiosity“ skrydžio iš Žemės į Marsą metu zonde įtaisytas radiacijos detektorius (Radiation Assessment Detector, RAD) kaupė duomenis apie radioaktyvios spinduliuotės atakas, o šiuos duomenis apibendrinusio tyrimo rezultatai publikuoti gegužės 31 d. žurnalo „Science“ numeryje.

Su dabartinėmis raketinių variklių sistemomis 560 mln. km kelionė į Raudonąją planetą truko 253 paras. Per tiek laiko zondą gabenęs erdvėlaivis radiacijos gavo tiek, kad, jei juo būtų skridę astronautai, radiacijos dozė viršytų leistiną karjeros dozę.

„Paprasčiau kalbant, dozė prilygtų kas 5-6 dienas atliekamų rentgeno spindulių skenavimo procedūrų dozei“, – aiškina tyrimo autorė Kerė Zeitlin (Cary Zeitlin).

Kelionės metu „Curiosity“ gaudavo po 1,8 milisivertus kosminės radiacijos per parą – tai tik tos dalelės, kurios atskrieja iš už Saulės sistemos ribų ir kurios reikštų kasdienę radiacijos dozę. Tačiau kosmine erdve keliaujantys astronautai būtų apšvitinti ir trumpalaikių radiacijos audrų, kurias sukelia Saulės žybsniai, o tai radiacijos dozę padidintų dar labiau.

„Privalome rasti būdus į Marsą nukeliauti kuo greičiau – kad sumažintume sveikatai žalingų galaktinės kilmės spindulių poveikio“, – tvirtina Kosminių skrydžių radiacijos ir sveikatos skyriaus ekspertas Edis Semonesas (Eddie Semones). Net jei kelionės laiką pavyktų sutrumpinti ligi 180 parų, kiekvienas įgulos narys gautų mažiausiai po 662 milizivertus radiacijos. Jos nepavyks išvengti ir darbuojantis Marse – Raudonosios planetos atmosfera yra pernelyg reta, kad sulaikytų sveikatai žalingus spindulius.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad „Curiosity“ kelionė į Marsą vyko per ramiąją vadinamojo saulės maksimumo fazę. Tad visai įmanoma, kad kitu metu Saulės radiacijos būtų gauta daugiau. 1 zivertas radiacijos per gyvenimą reiškia papildomus 5 proc. tikimybės susirgti vėžiu. Dabartinis NASA astronautų karjeros radiacijos limitas tokią tikimybę padidina 3 proc.

Radiacijos detektorius RAD marsaeigyje toliau registruoja duomenis – jie renkami ir po „Curiosity“ nusileidimo, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 6 d. Šie duomenys ateityje suteiks informacijos, kiek radioaktyvios spinduliuotės gaunama nuolat dirbant Marso paviršiuje. NASA planuoja 2015 m. paleisti modifikuotą RAD versiją, kuri tirs radiacinę aplinką Tarptautinėje kosminėje stotyje.