Joninių proga naktį švies „supermėnulis“ (Video)

Astronomai tokį dangaus reiškinį vadina perigėjaus pilnatimi. Perigėjus yra žodis, reiškiantis maksimalų Mėnulio priartėjimą prie Žemės per bet kurį elipsinio kelio aplink mūsų planetą įveikimą. Prieš dvejus metus, 2011 m. kovo 19 d., kuomet taip pat buvo stebima perigėjaus pilnatis, plačiai pasklido iki tol nedaug kam girdėtas terminas – supermėnulis. Praėjusiais metais taip pat buvo vadinama gegužės 6 dieną įvykusi artimiausia pilnatis. O dabar supermėnulio terminas vartojamas labai dažnai – jo nebuvo gailima net ir per praėjusio mėnesio pilnatį, naktį iš gegužės 24 į 25. Tačiau birželio pilnatis bus dar labiau „super“. Kitaip tariant, pilnaties laikas bus dar artimesnis perigėjui – didžiausiam mėnulio priartėjimui prie Žemės. Pats 2013 metų birželio pilnaties vidurys ir šių metų Mėnulio perigėjus vienas nuo kito laike bus nutolę vos per 22 minutes.

Pats „supermėnulio“ terminas buvo sukurtas visai ne astronomų. Jo sumanytojas yra astrologas Richardas Nolle, kurį 1979 jis nusakė taip: „pilnatis arba jaunatis, būnanti tuomet, kai Mėnulis yra bet kurios orbitos perigėjuje arba arti jo (ne toliau nei 10 proc. nuo perigėjaus). Trumpai tariant, Saulė, Žemė ir Mėnulis yra vienoje linijoje, o atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra minimalus“.

Šį R. Nolle apibrėžimą atitinka 4-6 pilnatys arba jaunatys per metus, rašo earthsky.org.

Bet tokiu atveju „supermėnulis“ tampa visai neįdomus, ar ne? Pasirodo, ne. 2013 metų birželį pilnatis su perigėjumi – maksimaliu Mėnulio priartėjimu prie Žemės – sutampa kur kas labiau nei leistų R. Nolle apibrėžimas. 2013 metų Guy'aus Ottewello astronominiame kalendoriuje rašoma, jog 2013 metų pilnatis nuo perigėjaus laike bus nutolę vos per 22 minutes, o Mėnulis tuo metu nuo mūsų bus nutolęs per 356 991 km. O jau po dviejų savaičių, liepos 7 dieną, Žemės palydovas nukeliaus į pačią tolimiausią poziciją – perigėjų – ir nuo mūsų bus 406 490 km atstumu.

Deja, Europoje perigėjaus metu Mėnulis nebus matomas – šįkart labiau pasiseks Rytų Azijoje, Australijoje ir JAV vakarinėje pakrantėje būsiantiems žmonėms. Nors naktį prieš tai bei naktį po to galėsime mėgautis „paguodos prizu“.

Beje, nors šį birželį Mėnulis bus arčiausiai Žemės per visus metus, ateinančių metų rugpjūčio 10 dieną jis priartės dar labiau (tiesa, vos per 5 kilometrus), 2015 metų rugsėjo 28 jis priartės per 356 877 kilometrus, o 2016 m. lapkričio 14 dieną – per 356 509 kilometrus. Po to arčiau Žemės mūsų palydovas labiau priartės tik 2034 metų lapkričio 25 dieną. Visais atvejais tai bus pilnatys. Taigi, supermėnuliai, nors ir įdomūs reiškiniai, astronominiu vertinimu nėra didelė retenybė.

Ir netgi perigėjaus sutapimas su pilnatimi nėra išskirtinis dalykas – kasmet nuo 2011 iki 2016 metų skirtumas tarp jų bus ne didesnis nei viena valanda.

O kaip dažnai perigėjus sutampa su pilnatimi? Maždaug kartą per 14 Mėnulio mėnesių, mat šis laikotarpis beveik tiksliai sutampa su 15 perigėjaus ciklų. Mėnulio mėnuo – laikotarpis tarp dviejų artimiausių pilnačių (vidutiniškai – 29,53059 parų). Perigėjų ciklas yra 27,55455 paros. Taigi, paskaičiavus gauname, kad 14 Mėnulio mėnesių yra 413,428 parų, o 15 perigėjaus ciklų yra 413,318 parų.

Per tiek laiko prabėga maždaug 1 metai, 1 mėnuo ir 18 dienų.

Žvelgiant toliau į ateitį, šiame amžiuje pirmoji perigėjaus pilnatis, kuomet Mėnulis bus arčiau nei per 356 500 km nuo mūsų, sutaps 2034 m. lapkričio 25 d. – tuomet atstumas iki Žemės palydovo bus 356 446 km. 2052 m. gruodžio 6 dieną Mėnulis prie Žemės pilnaties metu priartės labiausiai per visą šimtmetį (356 421 km).

Labiau nei per 356 400 km Mėnulis priartėja itin retai – XXI a. tokių įvykių apskritai nebus, XXII – taip pat. Paskutinį kartą taip arti Žemės palydovas per pilnatį buvo priartėjęs 1930 m. sausio 14 dieną (356 397 km), o kitą kartą toks įvykis bus tik 2257 m. sausio 1 d. (356 371 km).

Beje, perigėjaus ir pilnaties sutapimo metu ir potvyniai bei atoslūgiai būna stipresni. Sutapus perigėjui ir pilnačiai, kaip jau minėta, Saulė, Žemė ir Mėnulis būna išsidėstę vienoje tiesėje, dėl to mūsų planetos vandenys jaučia stipriausią gravitacinį poveikį.