Kometos ir asteroidai
.
(0)
2024-12-20
4
Bene pagrindinė kliūtis, kurią reikia įveikti planuojant žmonių skrydžius į kitas planetas – apsauga nuo žalingos spinduliuotės. Saulės spinduliai ir energingų dalelių vėjas gali pažeisti tiek jautrius elektroninius prietaisus, tiek pakenkti astronautų organizmams.
(0)
2024-12-19
1
Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.
(0)
2024-12-13
3
Gausiausias šių metų meteorų lietus – geminidai – piką pasieks naktį iš penktadienio į šeštadienį – ir tai yra vienintelis kasmetinis meteorų lietus, kurį, mokslininkų žiniomis, sukelia ne kometa, o asteroidas. Tiesa, šiemet geminidų liūtį šiek tiek nuslopins artipilnis Mėnulis.
(1)
2024-12-04
8
Astronomai pastebėjo 70 cm asteroidą likus kelioms valandoms iki jo smūgio į atmosferą virš šiaurės Sibiro – danguje susidarė ugnies kamuolys.
(0)
2024-11-26
8
Asteroidas 2006 WB artėja prie Žemės ir antradienį (lapkričio 26 d.) praskris pro mūsų planetą. Ar asteroidas kelia mums kokią nors grėsmę?
(0)
2024-11-11
7
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia. Didesni nukrenta ant paviršiaus, arba kaip dulkės (mikrometeoritai), arba stambiais uolienų/metalo luitais (meteoritai).
(0)
2024-11-04
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
(0)
2024-11-03
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-10-30
6
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar romėnų mitologijos siužetas, o Saulės sistemos išorinės dalies realybė. Kentaurais vadinami asteroidai, kurių orbitos nešioja juos tarp Jupiterio ir Neptūno. Apie juos žinome netgi mažiau, nei apie tolimesnį Kuiperio žiedą, bet įdomybių nestinga ir čia.
(0)
2024-10-27
9
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia.
