Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Europos astrofizikai Skulptoriaus ir Hidros žvaigždynuose atrado dvi neįprastas žvaigždes-nykštukes, kurių sudėtyje neįtikėtinai daug švino. Atradimas pristatytas žurnale "Monthly Notices of the Royal Astronomical Society". Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! "Švininės" žvaigždės priskiriamos žydrųjų subnykštukių klasei. Atradimas byloja, kad tokie šviesuliai susidaro, kai savo išorinius sluoksnius nusimeta raudonosios supermilžinės.
Žydrosios subnykštukės priskiriamos itin neįprastų žvaigždžių kategorijai. Tokių žvaigždžių savybės mokslininkus intriguoja jau seniai. Jų sudėtyje yra daug helio ir neįprastai daug sunkiųjų elementų – jie šviesulio gelmėse išsidėstę sluoksnių pavidalu. Kol kas mokslininkai neturi vieningos teorijos, aiškinančios, kaip formuojasi tokios žvaigždės ir kaip susidaro sluoksninė jų struktūra. Keistąsias žvaigždes pastebėjo britų astronomai, vadovaujami Naslim Nilamkodan (Naslim Neelamkodan) iš Armos miesto observatorijos. Tyrėjai darbavosi ESA priklausančiu teleskopu VLT. Šviesuliai yra santykinai netoli Žemės: Skulptoriaus žvaigždyno žydrąją subnykštukę, pavadinimu HE 2359-2844, nuo Saulės sistemos skiria 800 šviesmečių, o Hidros žvaigždyno subnykštukė HE 1256-2738 yra už tūkstančio šviesmečių. Tyrinėdami žvaigždžių savybes, mokslininkai jų spektruose pastebėjo neįprastas linijas, kokių nebuvo jokiose kitose žinomose šio tipo žvaigždėse. Astronomų žodžiais tariant, šios linijos susidarė todėl, kad žvaigždžių atmosferose esama sunkiųjų elementų – švino, anglies ir cirkonio. Anglies ir cirkonio subnykštukėse rasta ir anksčiau, o štai švinas tapo netikėtu atradimu. Maža to, jo koncentracija žvaigždžių atmosferoje maždaug 10 tūkst. kartų viršija Saulėje esančio švino kiekį. Straipsnio autoriai juokauja, kad tokių žvaigždžių atmosferose gali plaukioti "švininiai debesys". Tyrėjų įsitikinimu, šie duomenys leidžia manyti, jog dalis subnykštukių susiformuoja ne susiliejant dviem baltosioms nykštukėms, o raudonosioms supermilžinėms nusimetus išorinius sluoksnius. Toks scenarijus gerai paaiškina didelius sunkiųjų elementų kiekius žydrųjų subnykštukių atmosferose. |
Įdomiausi
Paros
Savaitės
Mėnesio