Rusija kartos žlugusią kosminę misiją į Marso palydovą

Naujas skrydis į jį planuojamas 2022 metais, Maskvoje (Rusijos Federacija) vykstančiame Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto simpoziume pareiškė šio instituto direktorius Levas Zelionyj. „Mes planuojame grįžti prie Fobo 2022 metais“, – pareiškė jis. Pasak L. Zelionyj, ši kosminė misija taps savotišku tramplinu įgyvendinant panašius tarptautinius kosmoso tyrimų projektus.

„Roskosmos“ pripažįsta, kad ši kosminė misija gana rizikinga: anksčiau niekam nėra pavykę pasiųsti kosminį aparatą į Fobą ir nusileisti jo paviršiuje. Be to, net ir prieš pat pirmosios tokios misijos 2011 m. pradžią Rusijos kosminės technikos ekspertai nebuvo tikri, kad visos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ sistemos veiks normaliai.

„Phobos-Grunt“ turėjo tapti dirbtiniu Marso palydovu, vykdyti šios planetos ir jos palydovo Fobo tyrimus. Pagal planą „Phobos-Grunt“ programa turėjo trukti 34 mėnesius. Per tą laiką kosminis zondas turėjo nuskristi į Marsą, įeiti į jo orbitą, atlikti numatytus planetos tyrimus, o paskui priartėti prie jo palydovo Fobo ir ant jo nusileisti. „Phobos-Grunt“ zondas turėjo paimti Fobo grunto pavyzdžius (apie 200 g) ir specialiu kosminiu aparatu išsiųsti juos į Žemę, pats likęs tęsti Fobo tyrimų programą.

Tačiau dėl raketos nešėjos gedimo 2011 m. lapkričio 9 d. į kosmosą paleistas aparatas nebuvo išvestas į numatytą orbitą, tapo nevaldomas ir kitų metų sausio 15 d. nukrito į Ramųjį vandenyną.

„Phobos-Grunt“ praradimas laikomas viena didžiausių Rusijos kosmonautikos nesėkmių pastarąjį dešimtmetį. Ji Rusijos iždui kainavo apie 5 milijardus rublių. „Roskosmos“ vadovų teigimu, „Phobos-Grunt“ buvo prarastas dėl to, kad kosminio aparato kūrėjai nepakanakami gerai apsaugojo jį nuo kosminės radiacijos. „Phobos-Grunt“ projektuotojų numatyta apsauga nuo sunkiųjų didelės energijos dalelių esą buvo nepatenkinama, be to, nebuvo numatyta kosminio aparato kompiuterio perkrovimo žemojoje orbitoje aplink Žemę galimybė.