<p style="font-style:italic"> Dau­giau, nei 70 % Že­mės pa­vir­šiaus žvil­ga van­de­niu. Iš čia, aiš­ku, ir ki­lo pa­sa­ky­mas apie mė­ly­ną­jį mar­mu­ro ru­tu­liu­ką. Vi­so šio van­dens <a href="http://ga.water.usgs.gov/edu/gallery/global-water-volume.html">tū­ris</a> – 1,3 mlrd. ku­bi­nių ki­lo­met­rų. Bet ar ži­no­jo­te, kad pa­gal Sau­lės pro­to­pla­ne­ti­nio dis­ko mo­de­lį, Že­mei šios pa­žįs­ta­mos ir gy­vy­bę pa­lai­kan­čios sub­stan­ci­jos <a href="http://hubblesite.org/newscenter/archive/releases/2012/28/">trūk­sta</a>? Že­mės su­si­for­ma­vi­mą ti­rian­tys as­tro­no­mai nie­kaip ne­su­pra­to, ko­dėl mu­ms trūk­sta tiek daug, re­gis, gau­saus, skys­čio. Ko­dėl? Teo­riš­kai, Že­mės su­dė­tis tu­rė­tų bū­ti pa­na­ši į Nep­tūno ar Ura­no – vis­kas ro­do, kad Že­mė tu­rė­tų bū­ti van­dens pa­sau­lis. </p>