Prieš metus Rusijoje nukritęs Čeliabinsko meteoritas mokslininkams tapo atradimų šaltiniu

Išgąsdinęs šimtus žmonių Rusijos meteoritas šios šalies mokslininkams yra tikra palaima. Jo likučiai leido padaryti iki šiol neregėtas įžvalgas apie meteoritų sudėtį, orbitą ir riziką, kad šis didelis kosmoso akmuo rėšis į Žemę.

Labai nedaug meteoritų krenta į Žemę, o dar mažiau iš jų išgyvena trintį su atmosfera. Jei meteoritas pasiekia Žemės paviršių, didelė tikimybė, kad šis nukris į vandenį, kuris sudaro tris ketvirtadalius Žemės paviršiaus, arba negyvenamas vietas – dykumas, miškus ar Antarktidą.

Tai, kad meteoritas nukrito gyvenamojoje zonoje, kur žmonės turi mobiliuosius įrenginius ir nufilmavo meteorito kritimą šalyje, turinčioje gilias mokslo šaknis, buvo atradimas šios šalies mokslininkams

„Čeliabinsko meteoritas yra vienas iš 18 meteoritų, kurio trajektoriją buvo galima paskaičiuoti ir nustatyti, iš kurios Asteroidų žiedo vietos jis nukrito vien dėl to, kad kažkas nufilmavo meteorito kritimą“, - sako Viktoras Grokhovsky'is iš Rusijos mokslų akademijos.

Nustatytas meteorito amžius yra apie 4,5 mlrd. metų – maždaug tokio amžiaus yra mūsų Saulės sistema. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad iš pradžių meteoritas turėjo būti maždaug 20 metrų pločio ir sverti 13 tūkst. tonų.

Kai tik meteoritas pasiekė Žemės atmosferą, jo masė buvo lygi maždaug pusei milijonų tonų trotilo arba 30 kartų didesnei jėgai nei atominis sprogimas Hirošimoje.

„Meteoritas skilo į smulkias daleles maždaug 30 – 45 kilometrų aukštyje, tai leido išvengti dar rimtesnių sužeidimų Žemėje“, - pernai pranešė Kanados ir Čekijos mokslininkai.

Meteoritų medžiotojai apylinkėse rado aibę jo dalių, įskaitant ir milžinišką iš vandens ištrauktą meteorito gabalą.

Prie meteorito tyrimų dirbę mokslininkai šįmet kovo mėnesį susitiks specialioje mokslo konferencijoje Teksase. Ši konferencija skirta Čeliabinsko meteorito nukritimo aptarimui.

Paskutinį kartą toks didelis meteoritas į Žemę nukrito 1908 m. birželį Sibire.