Kinija „užmigdė“ savo mėnuleigį

Taip pat skelbiama, kad po dienos, vasario 23-ąją, į miego režimą Kinijos inžinieriai perjungė ir „Yutu“ į Mėnulio paviršių minkštai nuleidusį kosminį aparatą „Chang'e 3“.

Mėnuleigis „Yutu“ po pirmosios Mėnulyje praleistos nakties, kuri čia trunka dvi savaites, ėmė veikti su sutrikimais: manoma, kad mėnuleigio elektronika neatlaikė apie 180 laipsnių šalčio siekiančios aplinkos temperatūros. Dabar „Yutu“ tyrimų programos atstovai pranešė, kad visą trečiąją Mėnulio dieną nuo nusileidimo „Yutu“ funkcionalumas buvo labai apribotas. Jis esą vykdė tik statinius stebėjimus, tai yra, nejudėjo iš vietos.

Pasak Kinijos valstybinės nacionalinės gynybos mokslo, technologijų ir pramonės valdybos (SASTIND) atstovų, „Yutu“ radiolokacinė stotis, panoraminė fotokamera ir infraraudonų spindulių įranga veikia normaliai. Tačiau sausio mėnesį įvykęs mėnuleigio valdymo sutrikimas iki šiol nepašalintas.

Būtent dėl šios priežasties „Yutu“ buvo vėl perjungtas į miego režimą: kosminis aparatas vėl bus aktyvuotas Kinijos inžinieriams radus šios problemos sprendimą.

2013 m. gruodžio 14 d. Mėnulio Vaivorykščių įlankos rajone nusileidęs „Yutu“ atlaikė pirmąją Mėnulio naktį, tačiau sausio 25 dieną prasidėjus antrajai Kinijos inžinieriams nepavyko jo pervesti į miego režimą. Specialistai mano, kad Kinijos mėnuleigis neatlaiko temperatūros Mėnulio paviršiuje svyravimų: dienos metu ten būna iki 90 laipsnių karščio, o naktimis spaudžia iki 180 laipsnių kosminis speigas.

Kol kas visiškai neaišku, ar „Yutu“ galės toliau vykdyti savo tyrimų programą. Pagal Kinijos „Chang'e 3“ misijos planą mėnuleigis „Yutu“ Mėnulio Vaivorykščių įlankos rajone turėjo darbuotis ne mažiau nei 3 mėnesius. Mėnuleigyje sumontuoti modernūs radarai, skirti tyrinėti Mėnulio reljefo ypatumus „Yutu“ maršruto apylinkėse, o spektrometrais turėjo būti tiriama grunto ir uolienų cheminė sudėtis.