| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Sėkmingas „LitSat-1” GPS imtuvo eksperimentas jau kaitina vaizduotę: sulauksime rimtų komercinių užsakymų?
|
(
(
Lietuva turi pirmąjį iš Žemės valdomą dirbtinį palydovą. Antradienį 15:30:26 val. vietos laiku Kauno technologijos universiteto (KTU) palydovinio ryšio stotis užmezgė pirmąjį dvipusį ryšį su penktadienį į orbitą paleistu „LitSat-1” palydovu. Pagal išsiųstą komandą palydove įsijungė GPS imtuvas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! “Palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių. Vien tai, galima sakyti, jau yra daugiau nei pusė visos misijos sėkmės,” – sakė KTU profesorius Darius Gailius. Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus neabejojo, kad sėkmingas GPS imtuvo eksperimentas sudomins mažųjų palydovų gamintojus pasaulyje, siekiančius „CubeSat“ technologiją pritaikyti komercinėms reikmėms. “Mūsų žiniomis palydovinės navigacijos sistemos eksperimentas buvo atliktas vos keliuose “CubeSat” tipo palydovuose pasaulyje ir ne visi buvo sėkmingi. Palydovui skriejant 8 km/s greičiu, paprastai yra sudėtinga nustatyti jo vietą GPS pagalba,“ – sakė LKA vadovas. Anot jo, kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. Lt – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams. „Tuo tarpu mažųjų palydovų technologijos tikslas – atpiginti palydovų paleidimą tiek, kad kosmosas taptų prieinamas kuo platesniam ratui žmonių – tiek universitetams, tiek privačioms kompanijoms. Šie galėtų iš mažųjų palydovų, pavyzdžiui, atlikti tikslius žemės stebėjimus, tiekti bevielio ryšio paslaugas. GPS imtuvai jiems padėtų koreguoti palydovų orbitą, kai palydovai skrenda rikiuotėje,“ – aiškino V.Tomkus. Įsijungęs „LitSat-1” GPS imtuvas siunčia informaciją apie palydovo orbitos aukštį ir jo skrydžio greitį. Šie duomenys Kauno mokslininkams leis geriau suprasti palydovo skrydį ir jo padėtį žemės atžvilgiu, geriau pasiruošti kitoms misijoms kosmose. Naujausius misijos techninius duomenis radijo ryšio mėgėjai gali stebėti www.litsat1.eu svetainėje. Kitas labai svarbus „LitSat-1” kūrėjų komandos uždavinys – dar priešakyje. Netrukus bus išbandytas palydove įrengtas tiesinis transponderis, kuris garsu ištransliuos tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę. Siekiama, kad tautos balsas iš kosmoso garsu pirmąkart nuskambėtų iki Nepriklausomybės šventės kovo 11-ąją.
Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
| ||||||||||||||
Įdomiausi
124
(0)
.png)
