Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Marko Vogelsbergerio iš Masačusetso technologijų instituto (JAV) vadovaujama komanda atkūrė mūsų Visatos istoriją iškart po jos atsiradimo. Mokslininkų modelis vaizduoja didelio masto Visatą bei atskiras galaktikas kur kas geriau, nei ankstesni mėginimai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Sukurti realistinį Visatos modelį ilgą laiką kosmologams buvo sunku. Viena problema yra ta, kad Visata yra sudaryta iš tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos – dviejų mistiškų medžiagų, apie kurias mokslininkams mažai kas žinoma. Tačiau jos sudaro didžiąją kosmoso dalį. Iki šiol ištirta tik kiek mažiau nei 5 proc. Visatos, rašo „Businessinsider“. Taigi sukurti paveikslą to, ko dar patys gerai nežinome, neįmanoma dėl akivaizdžių priežasčių, tačiau kosmologai nustatė, kad ne ką mažiau sudėtinga modelyje atvaizduoti ir jau atrastos Visatos dalį. Taip yra dėl to, kad norint sukurti simuliaciją, kuri atvaizduotų evoliuciją nuo ankstyvos istorijos iki šių dienų, reikia naudoti milžiniško dydžio skales – pradedant nuo labai mažų fizikinių skalių, kad būtų pavaizduota dujų ir pavienių žvaigždžių evoliucija, iki didesnių, kurios vaizduotų galaktikų evoliuciją Vista buvo sukurta prieš 13,8 mlrd. metų per Didįjį sprogimą. Tačiau yra daugybė klausimų, kaip nuo to laiko vystėsi žvaigždės ir galaktikos. Kad į juos atsakyti, buvo naudojami kompiuteriniai modeliai. Dabar naudojant simuliaciją vadinamą „Illustris“, M.Vogelsbergerio komanda sugebėjo sumodeliuoti tiek didelio, tiek mažo masto skales. Imitacinių modelių erdvės tūris siekia maždaug 350 mln. šviesmečių. Tai yra pakankamai daug, kad būtų atspindėta visa Visata, o kartu ir individualios galaktikos. Iki šiol to nėra pavykę padaryti jokiai mokslininkų komandai. Simuliuojamos galaktikų populiacijos yra „labai panašios į tas, kurios buvo užfiksuotos „Hubble“ teleskopu“, tyrime rašo mokslininkai, kuris buvo paviešintas gegužės 7 -ąją dieną žurnale „Nature“. |