| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Jau poryt ESA zondas pasieks dvigalvę Čuriumovo-Gerasimenkos kometą, kurios paviršiuje – gluminantys -70°C (Video)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Rosetta“ po 10 metų trukusios 6,4 mlrd. kilometrų ilgio kelionės pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje priskris kometą ir pasiliks ją tyrinėti. Tai įvyks jau poryt, trečiadienį, rugpjūčio 6 d. Nors kometa nuo Saulės nutolusi beveik 4 kartus toliau nei Žemė ir yra už 555 mln. km, jos paviršiuje zondo aparatūra užfiksavo netikėtai aukštą -70°C „kaitrą“. Vis dėlto tai reiškia, kad viso kometos paviršiaus kometos ledas dengti negali. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Praėjusį penktadienį (rugpjūčio 1 d.) iki kelionės tikslo zondui „Rosetta“ buvo likę mažiau nei 1153 km. Atstumas tarp zondo ir kometos mažėja sulig kiekvienu suartėjimu – vis didesnį greitį išvystantis robotizuotas zondas artėja prie kometos, nors aplink Saulę skrieja net 55 tūkst. km/val. greičiu. Poryt „Rosetta“ pasieks ledo ir dulkių luistą bei pradės aplink jį skrieti orbita. Naujausia dvigalvės Čuriumovo-Gerasimenkos kometos nuotrauka didelės raiškos kamera daryta liepos 31 d. (praėjusį ketvirtadienį). Tada zondą nuo kometos skyrė 1 327 km. Kaip matyti nuotraukoje, kometą sudaro du dideli susijungę fragmentai. Beje, šiuo metu zondas nuo kometos nutolęs vos kelis šimtus kilometrų. „Rosetta“ rugpjūčio 6 d. už 100 km nuo kometos paviršiaus. Tai ir bus zondo orbitos aukštis. Čuriumovo-Gerasimenkos kometos skersmuo yra apie 4 km. Kometas aplink savo ašį apsisuka per 12,4 valandos. Zondas kometą tyrinės mažiausiai 17 mėnesių. Įdomu ir tai, kad šių metų lapkritį nuo „Rosettos“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus. Aparatas į kometos branduolį paleis harpūnus, kurie taps savotiškais nusileidimo inkarais. Tada jos paviršių pasieks ir „Philae“. Darmstade (Vokietija) dirbantis 1,3 mlrd. eurų vertinamos misijos mokslinis personalas jau spėjo nustatyti, kad kometos paviršiuje – stebinamai šilta. Užfiksuota -70°C temperatūra, o tai yra 20°С-30°С daugiau nei buvo tikėtasi. Kol kas neaišku ir kaip yra su kometos branduoliu - ar jį visą dengia ledas, ar ne. Jeigu ledo nebūtų, vadinasi, jį dengtų tamsus dulkių kevalas, spėja ESA specialistai. Čuriumovo-Gerasimenkos kometa yra trumpojo periodo kometa, kuri šiuo metu yra už 555 mln. km nuo Saulės, tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Palyginimui, Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km. Kometa aplink Saulę apskrieja per 6,5 metų. Tolimiausiame savo elipsinės orbitos taške kometa atsiduria už Jupiterio orbitos, artimiausiame – tarp Žemės ir Marso.
„Rosetta“ į kometą iškeliavo 2004 m. kovą. 10 metų keliaudamas zondas aplink Saulę apskriejo 5 kartus, taip pat 3 kartus priartėjo prie Žemės ir įgavo didesnį pagreitį. Didžiąją dalį kelionės zondas „miegojo“: aparatūrą po rekordinės 957 parų hibernacijos misiją aptarnaujantis personalas įjungė šių metų sausį.
| |||||||||||
Įdomiausi
152
(0)
.png)
.png)
