Mėnulio formavimasis
.
(1)
2024-06-04
2
Zondas, kaip planuota, nusileido ant kraterio, vadinamo Pietų ašigalio-Eitkeno baseinu, kuris yra vienas didžiausių iš žinomų Saulės sistemoje.
(0)
2024-05-03
5
Atrodo, kad vadinamasis „didžiojo nestabilumo“ įvykis, sukėlęs chaosą tarp planetų, dėl kurio dujinės milžinės skriejo erdvėje, kol nusistovėjo tokios orbitos, kokias pažįstame šiandien, įvyko praėjus 60–100 mln. metų po Saulės sistemos gimimo. Tai yra kruopštaus mokslinio darbo išvada, kuri susiejo tam tikros rūšies meteoritą su asteroidu, kurį kadaise nukreipė Saulės sistemos milžinai.
(0)
2024-05-02
4
Mėnulio paviršiuje matyti įvairių išlenktų skardžių (angl. lobate scarps). Manoma, kad tokios paviršiaus struktūros, randamos ir Merkurijuje, susidaro kūnui vėstant ir traukiantis – tai yra tarsi plutos raukšlės.
(0)
2024-04-28
7
Tėjos smūgis į Žemę irgi įvyko panašiu laikotarpiu, taigi tikimybė, kad įvykiai susiję tarpusavyje, atrodo labai didelė.
(0)
2024-04-13
10
Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
(0)
2024-02-15
8
2020 m. gruodį kinų zondas „Chang'e-5“ nuskrido į Mėnulį, nusileido, surinko uolienas ir pargabeno jas į Žemę. Tai buvo pirmasis Mėnulio medžiagos paėmimas per 45 metus – ir jis suteikia įdomių žinių apie Mėnulio sudėtį ir istoriją.
(0)
2022-10-14
19
Vis dar nesame visiškai tikri, kaip prieš milijardus metų susiformavo Mėnulis – šią paslaptį mokslininkai bando atskleisti dešimtmečiais. Tačiau modeliavimo ir superkompiuterių pagalba mes vis labiau prie to priartėjame.
(0)
2022-10-13
16
Pagrindinė šiuolaikinė Mėnulio kilmės hipotezė teigia, kad mūsų palydovas susiformavo, kai į Žemę pataikė maždaug Marso dydžio planeta, vadinama Tėja. Susidūrimas praktiškai išlydė abi planetas ir išmetė daug medžiagos į orbitą aplink Žemę. Dalis šios medžiagos per tūkstančius metų susijungė į Mėnulį.
(0)
2022-08-20
11
Mėnulyje yra po truputį įvairiausių lakių medžiagų – nuo vandens ledo iki inertinių dujų. Pastarosios įstrigusios uolienose, mat pateko į magmą dar Mėnuliui esant skystam, o vėliau iš sustingusių akmenų ištrūkti nebegalėjo. Išanalizavę tokių inertinių dujų savybes, galime nustatyti jų kilmę.
(0)
2022-01-26
16
Galbūt mokslininkai pagaliau surado paaiškinimą vienai iš seniausių „Apollo“ programos paslapčių: kodėl kai kurios uolienos, pargabentos iš Mėnulio paviršiaus, buvo suformuotos tokio stipraus magnetinio lauko kaip Žemėje.
(0)
2021-10-31
33
Kas nutiktų, jeigu niekada nebūtų susiformavęs arba staiga iš dangaus skliauto dingtų Žemės palydovas Mėnulis? Sulauktume visiškai tamsių naktų. Taip pat netgi šiek tiek suplokštėtų Žemė ir dar daugybė keistų dalykų. Apie tai plačiau pasakoja Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Šarūnas Mikolaitis.
(0)
2021-08-31
16
Tikriausiai girdėjote apie Tarptautinės astronominės sąjungos pateiktą planetos apibrėžimą. Jis patikslino, kad už Neptūno orbitos yra didelė ledinių objektų juosta, o jos dalimi yra Plutonas – taigi, jis nėra laikomas planeta. Pagal Tarptautinės astronomų sąjungos apibrėžimą, palydovai (mėnuliai) taip pat nelaikomi planetomis. Tačiau ar žinojote, kad mūsų Mėnulis funkcionuoja kaip planeta? Jis gali daug ko išmokyti apie tai, kaip planetos formuojasi ir evoliucionuoja.
(0)
2021-03-31
47
Jie yra vieni didžiausių ir keisčiausių iš visų Žemėje esančių statinių: didžiuliai, paslaptingi tankios uolos luitai, tūnantys giliausiose mūsų planetos mantijos dalyse.
(0)
2021-02-23
5
Krateris, užimantis beveik ketvirtadalį Mėnulio paviršiaus, atskleidė naują informaciją apie natūralus Žemės palydovo formavimąsi. Ir išvados turi didžiulę reikšmę, teigia mokslininkai.
