Marso paslaptys
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marse yra skylė – iš tikrųjų kelios skylės – ir tai nėra labai didelė naujiena. Tačiau 2022 m. Arizonos universiteto „HiRISE“ kamera daryta nuotrauka vėl pakurstė pokalbį apie šias įdomias Marso vietas, rašo „Business Insider“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pirmą kartą netoli Marso pusiaujo esančių ugnikalnių viršūnėse aptiktas vandens įšalas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Milžiniško žemės drebėjimo Marse šaltinis tapo didžiule staigmena mokslininkams, skelbia „Science Alert“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Rugsėjo 8 dieną marsaeigis Perseverance Raudonojoje planetoje užfiksavo unikalios išvaizdos akmenis, kurie iš pažiūros primena pusiau perpjautą avokadą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marso paviršius yra sausas ir be gyvybės, o tas nedidelis vandens kiekis, kiek dar jo yra išlikę, susitelkęs į ledynus arba galbūt egzistuoja po paviršiumi. Tačiau atidžiau įsižiūrėję į paviršių, pamatysite tai, kas atrodo kaip kranto linijos ar kanjonai, kuriuose kadaise vyko didžiuliai potvyniai.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marsas aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas 37 minutes ir 22 sekundes. Kaip ir Žemės, taip ir Marso realus sukimasis nėra idealiai tolygus – planeta truputį svyruoja dėl įvairių giluminių bei atmosferinių reiškinių. Dabar pirmą kartą šie svyravimai išmatuoti.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jauname Marse buvo daug vandens – upės, jūros, lietūs ir panašiai. Laikui bėgant, planeta neteko atmosferos, atšalo ir išdžiuvo.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Naujoje „Curiosity“ marsaeigio nuotraukoje galite pamatyti neįprastą akmenį, kuris atrodo kaip negyvos žuvies kaulas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
NASA marsaeigis „Curiosity“ nepaliauja stebinęs Žemės gyventojų – šis ratuotas robotas, tyrinėjantis Marsą ir ieškantis gyvybės įrodymų, šį kartą įamžino... antį. Akmeninę, žinoma. Tiksliau, į antį panašų uolienos gabalą, kurio forma, dėl žmonėms būdingos savybės, vadinamos pareidolija, mums primena šį puikiai žinomą paukštį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Nauji tyrimai rodo, kad senovinės gyvybės požymiai Marse gali būti pasislėpę po žemės paviršiumi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Į kompiuterinius modelius įtraukti duomenys rodo, kad Raudonojoje planetoje mikroskopinės gyvybės formos galėjo klestėti ir palikti savo egzistavimo įrodymų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marse esama daugybės kraterių. Daugumą jų suformavo meteoritų smūgiai, tačiau kai kurie krateriai yra smegduobės – įgriuvos, susidariusios, kai paviršiaus uolienos sukrito į giliau esančią kiaurymę.