„Philae“ nusileido: po 7 baimės valandų – džiaugsmo šūksniai (Video)

„Galime patvirtinti, kad nusileidimo aparatas pasiekė paviršių, – nurodo ESA. – Jis atliko savo darbą, mes nutūpėme ant kometos.“

Maždaug 17 valandą 35 minutės Lietuvos laiku ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos nusileido Europos kosminio zondo „Rosetta“ modulis „Philae“.

Patį nutūpimo faktą Europos kosmoso agentūra (EKA) patvirtino tik 18 valandą 03 minutės Lietuvos laiku, kadangi signalas nuo kometos skrieja apie 28 minutes.

Gali būti neprisitvirtinęs

Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA).

„Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas žurnalistams valdymo centre Darmštate.

„Turime išanalizuoti, kokia yra tikroji padėtis“, – pasakė jis, kai džiugesį dėl roboto sėkmingo nutūpimo pakeitė susirūpinimas.

„Turime tiksliai sužinoti, kurioje vietoje nutūpėme, kaip nutūpėme“, – nurodė S.Ulamecas, dar pridūręs, kad daugiau žinių bus „po kelių valandų“.

Neįsijungė sistema

Prieš pat istorinį nusileidimą „Philae“ modulis nesuveikė taip, kaip turėtų – neįsijungė sistema, turinti suvaldyti jo nusileidimą. Nepaisant to, mokslininkai nusprendė tęsti misiją ir pasikliauti sėkme.

„Philae“ nusileidimas priklausė nuo atraminių kojų, kurios turėjo sugerti smūgio jėgą, ir harpūnų – jų užduotis buvo pritvirtinti modulį prie kometos.

Atlikus paskutinius patikrinimus, mokslinė laboratorija „Philae“, kurioje įtaisyta 10 mokslinių tyrimų prietaisų, 10.35 val. Lietuvos laiku gavo komandą atsiskirti nuo zondą nešančio palydovo „Rosetta“ ir pradėjo lėtai artėti prie 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos, skriejančios už 510 mln. kilometrų nuo Žemės.

Lygiai po septynių valandų ESĄ gavo signalą, patvirtinantį, kad 100 kilogramų sveriantis zondas sėkmingai pasiekė kometos kometos paviršių. Minėtas laukimo valandas zondo techninė komanda vadino „7 baimės valandomis“ – su aliuzija į „7 baimės minutes“ leidžiantis NASA marsaeigiui „Curiosity“.

Tirs kometos sandarą

Praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje suplanuota „Rosetta“ misija, kaip tikisi astrofizikai, pateiks itin svarbių duomenų apie Saulės sistemos evoliuciją ir galbūt netgi apie gyvybės Žemėje kilmę. Šis 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) projektas buvo patvirtintas 1993 metais.

„Rosetta“, nešanti „Philae“, į kosmosą buvo iškelta 2004 metais, tačiau praėjo daugiau negu dešimtmetis, kol palydovas rugpjūtį pasiekė kelionės tikslą, sukoręs 6 mlrd. km kelią Saulės sistemos platybėse.

Apie kometą norime sužinoti labai daug. „Daugelis mūsų įsitikinę, kad gyvybė Žemėje tapo įmanoma tik todėl, kad į ją vandenį ir tam tikras organines medžiagas atnešė kometos“, – sakė „Philae“ vairuojantis mokslininkas Jean-Pierre Bibringas iš kosmoso astrofizikos instituto Prancūzijoje.

Kometos dažnai vadinamos purvino sniego gniūžtėmis. Jos atsirado Saulės sistemos formavimosi pradžioje ir susiformavo visur, kur galėjo užšalti vanduo. Anuomet dulkės ir uolienos apsijungdavo į vis didesnius protopasaulius, kurie savo ruožtu susiliedavo į planetas. Kometos taip pat dalyvavo šiame procese ir į besiformuojančias planetas atnešė vandens.

Dabartinės kometos yra astronominiai likučiai. Jupiterio ir Saturno gravitacija išsviedė jas į toliausius Saulės sistemos pakraščius. Dabar jos klajoja tamsoje, siejamos su Saule tik plonytėmis gravitacijos gijomis. Kartkartėmis kuri nors atskrieja link Saulės ir galime pažvelgti į laikus, kai jos užpildė visą Saulės sistemą.

Antžeminiai maždaug 150-ies kometų stebėjimai atskleidė, kad jose gausu organinių komponentų. Praktiškai neabejojama, kad jos pagelbėjo aprūpinti mūsų planetą molekuliniais gyvybės statymo blokais. Svarbiausias klausimas – kokios sudėtingos molekulės yra kometoje?

Šias molekules atpažinti iš Žemės sudėtinga, kadangi remiamasi tuo, ką kometos į kosmosą išmeta, formuodamos savo uodegą. Molekulės retai išlieka nepakitusios, tad astronomai mato tik fragmentus, dažniausiai tik porą ar trejetą anglies atomų. Nesuirusias molekules kometos paviršiuje kartais galima išvysti infraraudonąją šviesą fiksuojančia įranga, bet kometos retai tampa pakankamai šviesios šiame diapazone, kad būtų gaunamas tinkamas signalas.

Geriau aplankyti kometą. 2005-aisiais NASA misijos „Deep Impact“ metu buvo iššautas varinis sviedinys į kometą „Tempel 1“ ir stebėtas susidūrimo metu išmestų dujų ir dulkių debesis. Tik bėda, kad smūgis suardė daugelį taip dominančių organinių molekulių.

Išbandžius smūgį, metas imtis kutenimo. „Philae“ įkiš savo mechanines rankas į nepažeistus anglies junginius ir išanalizuos juos daugeliu instrumentų.

Ar mes vieni?

„Rosetta“ instrumentai jau pradėjo kometos matavimus. Jų duomenimis, kometa yra 4 km pločio storiausioje vietoje ir visai nėra tanki – tiesą sakant, jos tankis daug mažesnis nei vandens ledo. Tai reiškia, kad daugiau, nei 60 proc. šios kometos sudaro tuščia erdvė. Tikriausiai, tai reiškia, kad viduje yra didelės tuštumos – kometai aktyvėjant gali atsiverti katedrų dydžio erdvės. Gali būti, kad dulkės ir dujos yra putliame, silpnai susijungusiame agregate.

Jei „Philae“ sėkmingai nusileis, jo instrumentai pateiks mums atsakymą. Pirma mokslinių tyrimų fazė vyks, kol nusileidimo patvirtinimo signalas keliaus į Žemę. Jame bus informacija apie „Philae“ poziciją, orientaciją ir būklę. Aparato komandai išanalizavus šiuos duomenis, „Philae“ pradės gręžimąsi į kometą ir atliks cheminius eksperimentus.

Jie truks, kol pakaks „Philae“ pradinių baterijų energijos. Šioms išsekus, praėjus 40–50 valandų nuo nusileidimo, aparatas persijungs į baterijas, kraunamas saulės elementais. Jei viskas pavyks, aparatas pradės ilgąją mokslinių tyrimų fazę, kurioje bus vykdomi vis tikslesni eksperimentai paviršiuje.