Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

…nes Fobas yra pasmerktasis: niūri Marso palydovo lemtis (Video)

2014-11-25

(0)

(58)

(385)

Rūšis:	Standartinė publikacija

"Visi Saulės sistemos pasauliai, išskyrus Europą, yra jūsų! Nemėginkite leistis Europoje“, – vienoje iš savo knygų rašė seras Arthuras C. Clarke. Vis dėlto su tuo galima nesutikti. Europa – labai perspektyvus pasaulis, kuriame po ledu tyvuliuoja didžiulis vandenynas. Galbūt jame kas nors gyvena. O štai vieta, kurios, anot universetoday.com redaktoriaus, astronomo Fraserio Caino, reikėtų prisibijoti, yra… Fobas. Nedidukas Marso palydovas. Kodėl Fobo reikėtų vengti?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sutapimas ar ne, tačiau apie grėsmę šiame palydove įspėja net ir pavadinimas. Fobas senovės graikų mitologijoje buvo baimės, siaubo dievas. Tačiau šis Marso palydovas baimę turėtų kelti ne kiek dėl savo vardo, kiek dėl likimo. Nes Fobas yra pasmerktas.

Jo dienos – suskaičiuotos. Jo laukia garantuota žūtis, ir pakeisti to nebeįmanoma. Mat po kelių ar keliasdešimties milijonų metų šį į asteroidą labai panašų akmenį sutrupins Marso gravitacija. O tada jis nukris ant Raudonosios planetos paviršiaus.

Viskas – dėl traukos jėgos. Mūsų Mėnulis aplink Žemę apsisuka per nepilnas 28 paras, o Žemė aplink savo ašį apsisuka per maždaug 24 val. Mėnulis traukia Žemę ir labai po truputį lėtina jos sukimąsi. Kompensuodamas tai, Mėnulis iš lėto traukiasi nuo Žemės, tolsta.

O štai Marse situacija tokia: Fobas aplink planetą apskrieja vos per 8 valandas, kai pati planeta aplink savo ašį apsisuka beveik per 25 val. Tad per marsietišką parą Fobas aplink Marsą apzuja 3 kartus. Čia ir yra Fobo prakeiksmas.

Tokiais savo veiksmais Fobas spartina Marso sukimąsi aplink savo ašį. Be to, jis vis artėja prie Marso – sulig kiekvienu orbitiniu apsisukimu. Naujausiais skaičiavimais, Fobui liko geriausiu atveju 30-50 mln. metų, kol jis galiausiai įsirėš į Raudonąją planetą. Jo orbita atsidurs vis arčiau Marso paviršiaus, pakol pasieks ribą, kuri vadinama Roche riba. Tai riba, kurioje traukos jėgos Fobo viduje ir išorėje taps tokios skirtingos, kad Fobas bus tiesiog suplėšytas į gabalus. Tada Marsas turės visą tuntą mažų mėnuliukų – Fobo nuolaužų.

Yra ir gerų naujienų. Šie žavūs mėnuliukai daužysis vieni į kitus, pakol susismulkins taip, kad Marsas pasidabins žiedu. Bet yra ir bloga žinia. Tas žiedas galiausiai blokšis į Marso paviršių didžiule griaunamąja jėga. Šį spektaklį F. Cainas pusiau juokais, pusiau rimtai vadina „visų laikų mažiausiai smagiu baliono nukritimu“. Ko gero, tomis dienomis Marse gyventi nederėtų.

Manykim, kad mums pasisekė. Juk žmonija Saulės sistemoje egzistuotų tuo metu, kai Marso orbitoje Fobo nebebūtų nė padujų – tik keistas visą planetą juosiantis kraterių ruožas… Džiaukimės Fobu, kol galime, tačiau atminkime, kad pirkti ten sklypą kažin ar verta…