Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Oficialu: Plutono mėnulių orbitose tvyro chaosas (Video)

2015-06-05

(0)

(42)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Panašu, kad prie Plutono artėjančio zondo New Horizons laukia įdomūs dalykai. Išanalizavę naujausius NASA kosminio teleskopo "Hubble" duomenis, astronomai priėjo išvadą, kad Plutono mėnuliai blaškosi erdvėje tarsi blogai paleisti regbio kamuoliai. O dviejų Plutono mėnulių, Niktės ir Hidros, blaškymasis – apskritai neprognozuojamas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kitaip tariant, jei gyventumėte kurioje nors iš jų, nežinotumėte kurioje pusėje patekės ar nusileis Saulė ir kada laukti aušros ar saulėlydžio. O tai reiškia tik viena – Niktėje ir Hidroje niekada nebūna vienodų saulėlydžių ar saulėtekių. Kad būtų aiškiau, kviečiame pažiūrėti žemiau įkeltą vaizdo medžiagą, kurioje sumodeliuotas Niktės sukimasis orbita aplink Plutoną. Regbio kamuolį ar kiaušinį primenantis Plutono palydovas savo orbitoje ne tik svirduliuoja – jo ašigaliai vartosi kaip panorėję ir kur panorėję. Jei Saulės sistemoje kada nors buvo kūnas, kuris atitiktų pasaulio pabaigos kriterijus, tas kūnas galėtų būti tik Niktė. Plutono mėnuliai taip neprognozuojamai blaškosi savo orbitose dėl gravitacinių fokusų, kuriuos atlieka Plutono ir Charono tandemas. Oficialiai Charonas yra Plutono didžiausias mėnulis, tačiau šie du kūnai elgiasi kaip dvinarė sistema (dviguba planeta) – kadangi Charonas Plutono atžvilgiu yra labai didelis. Taip, Charono skersmuo siekia tik 1 212 km, bet tai yra beveik pusė Plutono skersmens. Įsivaizduokite, jog mūsų Mėnulis būtų dvigubai didesnis nei dabar. Plutono ir Charono tandemas šoka aplink bendrą gravitacijos centrą. Kintantis jų gravitacijos laukas mažesniųjų Plutono mėnulių orbitas tiesiog varo į neviltį – Plutono mažiukai blaškosi ir svirduliuoja it apsėsti nelabojo. Orbitinę beprotybę dar labiau pagilina pailga, regbio kamuolį ar kiaušinį primenanti šių mėnulių forma. Nors mokslininkai kol kas kalba tik apie seses Niktę ir Hidrą, labai tikėtina, kad tos pačios negandos kamuoja ir kitus du Plutono šeimynos mažuosius broliukus – Cerberį ir StiksąP.

Kadangi šių Plutono palydovų sukimasis yra neprognozuojamas, mokslininkai jų sukimąsi vadina chaotišku. Tokiu pat būdvardžiu galima apibūdinti ir Saturno mėnulio Hiperiono elgesį – jis irgi vartosi kaip paklaikęs. Visa tai teleskopu "Hubble" atrado SETI instituto tyrėjas Markas Showalteris ir Marilando universiteto mokslininkas Dougas Hamiltonas. Jų straipsnis publikuotas naujausiame žurnalo "Nature" numeryje.

M. Showalteris taip pat atrado, kad trys Plutono mėnuliai yra susieti rezonanso. Kitaip tariant, egzistuoja tikslus jų orbitinių periodų santykis. "Jei būtumėte Niktėje, pamatytumėte, jog Stiksas aplink Plutoną apskrieja dukart, o tai vyksta kas tris Hidros orbitas", - paaiškino D. Hamiltonas.

Ir tai – dar ne viskas. Jei kada teko kepti mėsą ar kitus patiekalus ant anglių, turėtumėte puikiai suvokti, kaip atrodo Cerberis. Jis yra juodas kaip anglis. Nors kiti Plutono mėnuliai – šviesūs kaip smėlis (nes jie sudaryti daugiausiai iš ledo). Astronomai manė, kad panašiai turėtų atrodyti visi Plutono mėnuliai. Kodėl Cerberis yra toks juodas ir taip skiriasi nuo kitų Plutono mėnulių? Niekas nežino.

Manoma, kad Plutono mėnuliai susiformavo per labai seniai įvykusį Plutono ir kito panašaus dydžio objekto susidūrimą. Iš susidūrimo nuolaužų susiformavo daugybė mažesnių kūnų, įsikūrusių chaotiškose dabartinėse savo orbitose aplink Plutoną.

Už didžiausios nuolaužos – Charono – esantys mažesnieji mėnuliai yra vos keliasdešimties kilometrų skersmens. Mažųjų Plutono mėnuliukų kvartetą – Niktę, Hidrą, Cerberį ir Stiksą – atrado kosminiu teleskopu "Hubble" dirbę astronomai, mėginę tiksliau kartografuoti Plutono sistemą zondo New Horizons vizitui.

Beje, jis pas Plutoną atvyksta jau kitą mėnesį. Tad nereikėtų stebėtis, jog New Horizons atras dar daugiau Plutono mėnuliukų. Atrodo, kad astronomų laukia tikra atradimų vasara.