Prie Plutono ašigalio pastebėta paslaptinga didžiulė šviesi dėmė

Prie šiaurės ašigalio zondas birželio 25 d. užfiksavo keistą šviesią dėmę. Nors tuo metu kosminiam aparatui iki Plutono buvo likę skristi 22,9 mln. km. Tad Plutonas 30 sekundžių intervalu darytais kadrais mokslininkams užminė naują mįslę – kas ta didžiulė šviesi dėmė palei šiaurinį nykštuko ašigalį? Versijų netrūksta. Žinoma, tai gali būti ir Saulės šviesa, kurią atspindi Plutono ledynai. Tai gali būti ir atmosferos debesys. Yra spėjančių, kad tolimos, už 5,9 mlrd. km nuo Saulės esančios nykštukinės planetos paviršiuje gali būti sušalusio metano ar net vandens ledo. Astronomas Philas Plaitas – vienas pirmųjų, NASA nuotraukose pastebėjusių ir pakomentavusių šviesiąją Plutono dėmę. "New Horizons artėjant prie Plutono, matysime vis daugiau detalių, tačiau kai kuriuos ryškiausius mažo pasaulėlio paviršiaus bruožus pradedame įžiūrėti ir dabar, - Slate tinklaraštyje rašo jis. – Jau dabar ir Plutone, ir didžiuliame jo mėnulyje Charone ryškėja labai įvairūs ir intriguojantys kraštovaizdžio elementai. Mane ypač nustebino ta šviesi dėmė palei Plutono ašigalį. Jau ankstesnėse nuotraukose kažkas neaiškiai bolavo, o dabar ši dėmė – akivaizdi."

Arčiausiai Plutono New Horizons atsidurs po 13 dienų, liepos 14-ąją – kosminį aparatą nuo Plutono paviršiaus tada skirs tik 12,5 tūkst. km. Tai bus fotografijos iš tolimiausio aplankyto Saulės sistemos kosminio kūno. Jau dabar žinoma, kad Plutonas turi retą atmosferą, sudarytą iš azoto, metano ir anglies monoksido (smalkių). Plutoną tyrinėjanti Šv. Andrejaus universiteto (JAV) astronomė Jane Greaves mano, kad šviesiosios Plutono dėmės gali būti šviežio ledo plynės. "Šiaurinį Plutono ašigalį Saulė apšvietusi daugelį pastarųjų metų, - sakė astronomė. – Todėl visai įmanoma, kad tame regione garuoja seni paviršiaus ledynai, todėl planetos paviršiuje atsiveria šviežio ledo plotai. Kad galėtume pasakyti tiksliau, reikės palaukti naujų nuotraukų."

Dabar zondui liko jau mažiau nei 16 mln. km kelio, kurį jis įveiks... galima sakyti, šiek tiek daugiau nei per dešimt parų – kas valandą New Horizons nulekia po 48 tūkst. km. Beje, zondo siunčiamos nuotraukos į Žemę šviesos greičiu keliauja 4,5 val. Nieko stebėtino – zondas darbuojasi už 4,8 mlrd. km, tad visas komandas zondui mokslininkai turi siųsti gerokai anksčiau. Tad ir liepos 14-ąją zondą aptarnaujančių mokslininkų kolektyvas paskutinės minutės instrukcijų nusiųsti, galima sakyti, neturės galimybės – zondas vadovausis išankstinėmis instrukcijomis.