9 svarbiausi NASA atradimai, padaryti dar šiemet

Mic.com pateikia devynis atradimus, kuriuos šįmet padarė NASA mokslininkai, nepaisant to, kad finansavimas agentūrai buvo gerokai apkarpytas. Sužinojome, kad Plutonas turi širdį Liepos mėnesį zondas „New Horizons“ užbaigė beveik dešimtmečio kelionę Plutono link, sudarydamas galimybę pamatyti kaip niekada raiškų nykštukinės planetos vaizdą. Misijos metu mokslininkai sužinojo, kad Plutonas iš tiesų yra raudonas ir dėl anglies monoksido ledo turi milžinišką užšalusią „širdį“.

„Žemės dvynė“ Liepos mėnesį nežemiškų pasaulių medžiotojas „Kepler“ teleskopas nukreipė savo lęšį į „Kepler-452b“ – planetą, kuri nuo mūsų nutolusi per 1,4 tūkst. šviesmečių ir turi 60 proc. didesnį skersmenį nei Žemė. Tai – pirmoji Žemės tipo uolinga planeta, esanti potencialioje gyvybės zonoje. O dar viena jaudinanti žinia ta, kad gali būti milijardai į šią panašių planetų.

Kosmose užaugintos pirmosios daržovės Rugpjūčio pradžioje Tarptautinėje kosminėje stotyje esantys astronautai valgė savo pačių užaugintą maistą, taip parodydami, kad šviežia produkcija gali būti ir keliaujančių astronautų realybė. ORBITEC sukurta „Veggie“ sistema yra pirmasis atviros erdvės daržovių sodas TKS. Atsargiai naudojant manipuliacijas šviesa ir keletą resursų, galima auginti daržoves ir kosmose. O tai gali būti svarbus žingsnis mąstant apie kitų planetų kolonizavimą ateityje. Ir „Veggie“ naudinga ne tik kosmoso gyventojams. Sumažinus tradicinio ūkininkavimo poreikius galima būtų auginti daržoves labiau izoliuotose ir nederlingose pasaulio vietose.

Įspūdingo ūko atradimas Šįmet bendras NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) kurtas „Hubble“ teleskopas atrado naują – Lagūnos ūką, – nuostabų šviečiantį karštų dujų debesį Šaulio žvaigždyne. Šioje iš pirmo žvilgsnio ramioje ir spalvingoje vietoje susiduria labai intensyvūs vėjai, kurie judina debesis ir sumaišo dujas.

Arčiausia Žemės tipo egzoplaneta Naudodami „Spitzer“ kosminį teleskopą NASA astronomai patvirtino HD 219134b atradimą – arčiausiai Žemės esančios uolingos egzoplanetos atradimą vos už 21 šviesmečio. Tiesa, kalbant realistiškai, tai yra jokiomis mūsų turimomis priemonėmis artimiausiu metu neįveikiamas atstumas. Tačiau moksliniams tikslams šis atradimas tikrai pasitarnaus – bus galimybė daugiau sužinoti apie planetų evoliuciją.

Palydovas pademonstravo tikrąjį globalinio atšilimo mastą NASA „Jet Propulsion“ laboratorija nustatė, kad Larsen B ledynų ruožas, kuris egzistuoja bent tūkstantį metų, gali suirti per dešimtmetį. Jeigu tai nutiks, ledynų ruožas daugiau nesulaikys į vandenynus plaukiančių ledo luitų, kurie čia tirps greičiau, dėl to kils jūros lygis. Šių „ledo vartų“ praradimas kelia nerimą juos tiriantiems mokslininkams. Larsen C yra dar vienas ledynas, gerokai didesnis už Larsen B. Jis taip pat pat rodo išnykimo ženklus. „Šviesuliai“ Cereroje Turbūt vienas iš šauniausių ir mokslinę fantastiką labiausiai primenančių atradimų buvo ryškūs nykštukinės planetos Cereros „žybsniai“ ir kiti objektai, kurie kurstė internautų vaizduotę. Dabar mokslininkai teigia, kad švytėjimą sukelia nuo planetos paviršiaus atsispindintis ledas. Jau maždaug po mėnesio zondas „Dawn“ priartės prie nykštukinės planetos ir suteiks naujų įžvalgų.

„Kūrybos stulpų“ nuotrauka Viena gražiausių kosmoso nuotraukų, vadinama „Kūrybos stulpais“ („Pillars of Creation“), pirmą kartą buvo padaryta dar 1995 metais. Per pastarąjį dvidešimtmetį „Hubble“ kosminis teleskopas darė vis daugiau nuotraukų, jas dėjo į vieną ir iš jų sudėliojo nuostabų vaizdą. Deja, yra įrodymų, kad šis ūkas jau seniai buvo sunaikintas, tačiau mes jį vis dar matome dėl itin tolimo atstumo – ūkas nuo mūsų nutolęs per 7 tūkst. šviesmečių.