Rusija paskelbė grįžtanti į Mėnulį

Roskosmos, Rusijos kosmoso agentūra, nori įkurti aukštųjų technologijų bazę Mėnulyje, apgyvendinti žmonėmis, įrengti mokslo ir technologijų laboratorijas, erdvėlaivių pakilimo ir nusileidimo platformas, ir netgi astronomijos observatoriją.

Mėnulio ir Roskosmoso santykiai buvo sudėtingi. Per Apollo eros kosmines lenktynes, buvusi SSRS nuleido robotinius mėnuleigius palydove, bet dėl serijos nesėkmingų raketų gedimų ir sprogimų sustabdė pilotuojamų misijų planus. Galiausiai Roskosmos nusprendė, kad mėnulio programa neverta pinigų bei rizikos ir ją nutraukė.

Bet dabar Roskosmos atgaivina tą programą ir siųs robotizuotą erdvėlaivį Luna 25, į Mėnulį, atlikti būsimos mėnulio bazės žvalgybą. Agentūra paskelbė, kad planuoja nutupdyti Luna 25 Mėnulio pietiniame ašigalyje 2024 m.

Inžinieriai jau stato erdvėlaivį, o baigtame produkte bus aštuonios kameros, kuriomis bus naviguojama, fotografuojama ir prižiūrimi gręžimo įrankiai, kasinėsiantys palydovo paviršių.

Štai, kaip atrodo būsimo zondo modelis:

Luna 25 zondo elektroniką maitins baterija, naudojanti radioaktyvųjį elementą plutonį-238 (²³⁸Pu). Skildamas, ²³⁸Pu kaista, o šį karštį baterija paverčia elektra.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, ²³⁸Pu praktiškai neįmanoma paversti branduoliniu ginklu. Be to, tai nėra tokia pavojinga, kiaurai odą pereinanti radiaciją, dėl kurios žmonės turėtų nerimauti (nebent, jei pakliūtų į plaučius).

Taip energija tiekiama daugeliui kosminių zondų, bet pasaulio ²³⁸Pu atsargos sparčiai senka. Kosmoso agentūroms greitai teks rasti kuro šaltinį, – nebent Rusija turi slaptą šios vertingos medžiagos rezervą, ar jos pagaminimo būdą.

Apie grįžimą į Mėnulį galvoja ne vien Roskosmos agentūra. Europos kosmoso agentūra jau paskelbė ambicingos mėnulio kolonijos planus.

Tuo tarpu JAV nukreipė savo dėmesį nuo mėnulio į Marsą. Kai kurie kosminių skrydžių ekspertai ir Inžinieriai dėl to JAV kritikuoja. Jie teigia, kad NASA turėtų pirma pasipraktikuoti, pirma įkurdama bazę Mėnulyje, ir prie sudėtingesnio – bei pavojingesnio – Marso bazės kūrimo pereiti, kai būtų išsiaiškintos visos galimos kliūtys. (Buzzas Aldrinas turi planą, apjungiantį Mėnulio bazę ir bazę Marse.)

Kiti tvirtina, kad grįžimas į Mėnulį būtų žingsnis atgal: turime tirti žmogaus išradingumo ribas, jei norime progresuoti kaip rūšis, steigia jie. Nusigavimas į Marsą yra vienas iš būdų tai atlikti.

„Tiesiog skriekime [į Marsą] – įrodykime, kad tai įmanoma, įrodykime, kad tai pasiekiama ir tada žiūrėkime kai daryti tai reguliariai ir ne pernelyg brangiai,“ 2013 metais NASA vyr. mokslininkas Harley'is Thronsonas,, sakė Space.com.

Neaišku, kuri strategija – Mėnulis ar Marsas – yra geriausia JAV kosmoso agentūrai.

„Vadinu juos Marsiečiais ir Lunatikais – žmones, kurie nori lėkti į Marsą ir žmones, norinčius grįžti į Mėnulį,“ Smithsonian muziejaus kosmoso istorijos vyr. kuratorius, Rogeris Launius sakė Space.com 2012 m. „Nė viena pusė neturi aiškaus atsakymo, abiejose pusėse yra pliusų ir minusų.“

Kelly Dickerson
www.techinsider.io