Cerera
.


Kai NASA zondas Dawn atskrido prie nykštukinės Saulės sistemos planetos Cereros 2015 metais, išvydome netikėtai įvairų paviršių – ne tik gausybę kraterių, bet ir skirtingų mineralų, tarp kurių buvo ir organinių junginių. Jų koncentracija kai kuriose paviršiaus vietose viršija net 30 proc.


Tyrimas rodo, kad mums artimiausia nykštukinė planeta Cerera buvo vandens pasaulis.


Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie susiformavo pačioje nykštukinėje planetoje.


Mokslininkai teigia, kad disko formos megapalydove gali apsigyventi žmonės pirmojoje kolonijoje už Žemės orbitos ribų.


Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate


Mokslinės fantastikos filmai dažnai iškreipia mūsų realybės suvokimą – ypač kai kalba pasisuka apie kosmoso platybes. Juk patys nelabai galime patikrinti, ar tam tikri filmuose regimi dalykai yra įmanomi realybėje.


Kuo detaliau nagrinėjame Saulės sistemos kūnus, tuo daugiau atrandame vietų, kuriose galėtų būti vandens. Jau kurį laiką panašios hipotezės sklando ir apie nykštukinę planetą Cererą, didžiausią Asteroidų žiedo objektą.


Organiniai junginiai aptinkami daug kur kosmose, bet iki šiol Asteroidų žiede jų užfiksuota nebuvo. Įdomu, kad buvo skelbiama apie alifatinių organinių molekulių aptikimą Cereros paviršiuje.


Nykštukinė planeta Cerera, kurią mes galėjome pažinti Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misijos „Dawn“ metu, mokslininkams kelia daug kol kas dar neatsakytų klausimų.


Daug diskusijų keliantys Cereros žiburiai jau ilgą laiką glumina pasaulio astronomus. Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros NASA erdvėlaivis „Dawn“ siekia atskleisti šių keistų darinių paslaptį.


Cerera yra keistas pasaulis – beveik tūkstančio kilometrų skersmens ankstyvos Saulės sistemos pėdsakas, besislepiantis asteroidų žiede. Kosmoso stebėtojus ilgą laiką intrigavo ryškūs šviesuliai, kurie greičiausiai yra iš nykštukinės planetos kyšančios druskos.


Į piramidę labai panašus keistas vienišas kalnas Cereros nykštukinėje planetoje – tik viena iš daugybės šio mažyčio pasaulio, skriejančio Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio, mįslė. Zondui Dawn "Cereros piramidę" užfiksavo iš labai arti – 385 km aukščio – pasimatė nauji šio 5 km aukščio kalno akibrokštai.


NASA zondas Dawn nusileido dar arčiau nykštukinės planetos Cereros paviršiaus ir viename iš garsiųjų žiburingųjų kraterių pastebėjo keistų pėdsakų – panašu, kad kraterio paviršiumi vykęs kažkoks judėjimas. Lyg to būtų maža, kraterio dugno pakraštyje nuo ausies iki ausies šviečia... šypsenėlė. Štai tokia :) Tik... su 3 akimis.


Grupė mokslininkų, kurie dirba su erdvėlaiviu „Dawn“, teigia pagaliau išsiaiškinę, kas iš tiesų yra tie paslaptingi žiburiai, užfiksuoti nykštukinės planetos Cereros krateriuose.