Rusijos prakeiksmas – ar ši misija į Marsą irgi pasmerkta?

Reikia dešimties valandų, kad raketa-nešėja „Proton“ nukreiptų palydovą teisinga trajektorija. Jei tai bus atlikta sėkmingai (rašymo metu dar vykdomi manevrai), toliau link tikslo palydovas skries 33 tūkst. km/val. greičiu.

Jei viskas vyks gerai, Europos erdvės operacijų centras Vokietijos Darmštato mieste sulauks iš palydovo „ExoMars“ signalo. Palydovo užduotis – ištirti, ar planetos atmosferoje esančios metano dujos gaunamos iš geologinio šaltinio, ar jas gamina mikrobai.

Planuojama, kad spalio 16 d. palydovas į planetos paviršių paleis mažą modulį „Schiaparelli“, kuris galės atlikti elementarius paviršiaus tyrimus. Tačiau inžinieriams šį sykį įdomiau pamatyti, kaip modulis elgsis nusileidimo metu.

Mat gauti duomenys apie radarų, kompiuterių bei programų algoritmų veikimą bus labai svarbūs planuojamai ateities misijai, kai į Marsą bus nugabentas britų pagamintas savaeigis robotas.

Tai bus antrasis bendro Rusijos ir Europos žygio į raudonąją planetą etapas, kuris prasidės 2018 m. Tiesa, data daugeliui jau kelia abejonių, tad realiau kalbėti apie 2020 metus.

Tiesa, dabartinė misija dėl to nesikeičia. Pirminė užduotis, kuri domina mokslininkus, – metanas. Mat daugiausia metano Žemėje pagamina mikroorganizmai. Pavyzdžiui, tie, kurie gyvena žarnyne ir padeda virškinimui. Marse karvių nėra, štai ir įdomu, iš kur metanas atsiranda ten.

Marso prakeiksmas

Kodėl nė vienas iš daugybės Rusijos mokslininkų mėginimų nusiųsti misiją į raudonąją planetą nebuvo sėkmingas, – mįslė. Visi pasiųsti palydovai krito atgal į Žemę, skriejo pro šalį ar tiesiog neveikė.

Kol kas neaišku, ar padės karingajai Rusijai taikioji Europa pasiekti Karo dievo planetą, ar bendrą „ExoMars“ misiją irgi ištiks Marso prakeikimas.

Nes kol kas statistika neguodžia. Štai trumpa SSSR ir Rusijos mėginimų pasiekti ketvirtąją Saulės sistemos planetą istorija, kurią pateikė BBC: 

1 . „Marsnik 1“ (1960 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą, nepasiekė Žemės orbitos.

2. „Marsnik 2“ (1960 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą, nepasiekė Žemės orbitos.  

3. „Sputnik 22“ (1962 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą, pasiekė tik Žemės orbitą.  

4. „Mars 1“ (1962 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą, nuskriejus 106 mln. kilometrų sugedo radijo ryšys.  

5. „Sputnik 24“ (1964 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą, pasiekė tik Žemės orbitą.  

6. „Zond 2“ (1964 m.) – turėjo praskrieti pro Marsą. Praskriejo. Bet sugedus radijui neatsiuntė jokių duomenų.  

7. „Mars 1969A“ (1969 m.) – turėjo likti Marso orbitoje. Nepasiekė Žemės orbitos.  

8. „Mars 1969B“ (1969 m.) – turėjo likti Marso orbitoje. Sugedo starto metu.  

9. „Kosmos 419“ (1971 m.) – turėjo nusileisti Marse. Pasiekė tik Žemės orbitą.  

10. „Mars 2“ (1971 m.) – turėjo skrieti Marso orbita ir nuleisti į paviršių zondą. Atskrido, tačiau pasiuntė labai mažai informacijos. Nusileidimo modulis sudegė dėl per didelio greičio atmosferoje.  

11. „Mars 3“ (1971 m.) – turėjo skrieti Marso orbita ir nuleisti į paviršių zondą. Atskrido, tačiau pasiuntė labai mažai informacijos. Zondas į Marso paviršių nusileido, tačiau sugedo po 20 sekundžių.  

12. „Mars 4“ (1973 m.) – turėjo skrieti Marso orbita, praskriejo pro šalį.  

13. „Mars 5“ (1973 m.) – turėjo skrieti Marso orbita. Atvykus po kelių dienų sugedo.  

14. „Mars 6“ (1973 m.) – turėjo praskrieti Marsą ir paleisti į paviršių zondą. Praskriejo. Zondas sugedo dė per kieto nusileidimo.  

15. „Mars 7“ (1973 m.) – turėjo praskrieti Marsą ir paleisti į paviršių zondą. Praskriejo. Zondas nepataikė į planetą.  

16. „Phobos 1“ (1988 m.) – turėjo praskrieti Marsą ir nutupdyti modulį ant palydovo Fobo paviršiaus. Dingo pakeliui.  

17. „Phobos 2“ (1988 m.) – turėjo praskrieti Marsą ir nutupdyti modulį ant palydovo Fobo paviršiaus. Dingo greta Fobo.  

18. „Mars 96“ (1996 m.) – turėjo skrieti Marso orbita, nuleisti ant paviršiaus du modulius ir paleisti į planetą du smūgiuojančius zondus. Sugedo raketa-nešėja.  

19. „Phobos-Grunt“ (2011 m.) – turėjo nusileisti Fobe ir grįžti su pavyzdžiais. Pasiekė tik Žemės orbitą.