Kosmosas nesiliauja stebinti: nemokamas kosminis baras, turintis „400 trilijonų trilijonų bokalų alaus“

1995 metais atrastas netoli Erelio žvaigždyno esančio alkoholio debesies diametras yra tūkstantį kartų didesnis už visos Saulės sistemos diametrą.

Jame yra tiek etilo alkoholio, kad užtektų pripildyti 400 trilijonų trilijonų bokalų alaus. Kad suvartotų tiek alkoholio, kiekvienas Žemės gyventojas turėtų kasdien išgerti po 300 000 alaus bokalų. Ir taip artimiausius 1 milijardą metų!

Sumaniusiems keliauti alkoholio debesies link priminsime, kad jį nuo Žemės skiria 10 tūkst. šviesmečių arba beveik 95 kvadrilijonai kilometrų. Be to, šiame debesyje įsimaišiusios dar 32 medžiagos, tarp kurių yra anglies monoksidas, vandenilio cianidas ar amoniakas, kurios yra mirtinos.

Tiesa, tai nėra vienintelis toks alkoholio debesis kosmose. Antrasis vadinasi Šaulio B2, kuriame rasite 10 milijardų milijardų milijardų litrų alkoholio. Žinoma, didžioji jo dalis yra nevartotina žmonėms, nes čia yra metanolio, kuris naudojamas automobilių aušinimo bei langų plovimo skysčiuose.

Šis debesis yra netoli Paukščių tako centro ir driekiasi per 463 milijardus kilometrų.

Iš kur atsiranda šie didžiuliai alkoholio debesys? Akivaizdu, kad jų tikrai neišlaisto ateiviai, kokio vakarėlio metu.

Kuomet formuojasi ir kaista naujos žvaigždės, t.y. kai susiduria dujų ir dulkių debesys, etilo alkoholis gali prisijungti prie kai kurių dulkių. Kuomet dulkės juda besiformuojančios žvaigždės link alkoholis įkaista, atsiskiria ir virsta dujomis. Taip susiformuoja kosmose plaukiojantys alkoholio debesys.

Mokslininkams alkoholio debesys padeda išsiaiškinti, kaip formuojasi kai kurios žvaigždės.

Be to, alkoholis yra organinė medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis gyvybei. Mokslininkams tokie debesys gali padėti suprasti, kaip kitur kosmose gali atsirasti nauja gyvybė.

Mokslininkai juokauja, jog Šaulio B2 alkoholio debesyje esančių medžiagų skonis primena avietes, o kvapas – romo.