Mokslininkai susirūpinę: net trečdalis žmonių nemato Paukščių Tako galaktikos

Šis atlasas buvo formuojamas net 10 metų ir galiausiai paskelbtas šių metų birželio 10 dieną žurnale „Science advances“.

Moksliniame darbe rašoma apie sparčiai plintančią šviesos taršą naktiniame danguje, kuri daro žalą vietinėms ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Straipsnyje taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip kovoti su šia problema.

Šis šviesos taršos žemėlapis buvo sudarytas naudojant duomenis, surinktus „Suomi NPP“ palydovo. Šis palydovas yra nedidelio autobusiuko dydžio ir skrieja aplink Žemę 824 kilometrų aukštyje.

Išsiaiškinta, kad labiausiai nuo šviesos taršos kenčia JAV miestai, tokie kaip Vašingtonas ar Bostonas, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, taip pat Egipto sostinė Kairas. Kai kuriose pasaulio dalyse, tokiose kaip Singapūras, gyventojai niekada nemato Paukščių Tako galaktikos, kadangi dirbtinės šviesos jose tiek daug, jog žmogaus akims net nereikia prisitaikyti prie naktinio matymo.

Paukščių Taką palankiausia stebėti beveik visoje Afrikoje, šiaurinėje Čilės dalyje, Havajuose, Namibijoje, Kanarų salose ir kt. Nepaisant to, net ir šiose vietose šviesos tarša iš aplinkinių regionų trukdo stebėti naktinį dangų.

Pastaruoju metu daugėja tyrimų, rodančių, kad dirbtinė šviesa kenkia mūsų sveikatai – ji sutrikdo mūsų miego rimtą, neleidžia organizmui gaminti melatoniną, dėl to prastėja miego kokybė.

Pasak mokslininkų, šis tyrimas turėtų priversti žmoniją susimąstyti, mat žmonės privalo matyti naktinį dangų, mėginti įsivaizduoti ir suprasti savo vietą Visatoje. Jeigu žmonės negali matyti žvaigždžių, jie negali matyti Paukščių Tako, todėl jie praranda savo susidomėjimą tuo, kur mes esame, kokia mūsų vieta Visatoje.

Šviesos tarša didėja laipsniškai, kasmet po maždaug 5–10 procentų. Taigi pastebėti šviesos taršos didėjimą nėra taip paprasta, tačiau efektas per 10 ar 20 metų yra tiesiog dramatiškas. Svarbiausia tai, kad pakankamai daug šviesos pasaulyje yra skleidžiama tiesiog be reikalo, vien komerciniais tikslais, nekreipiant dėmesio į poveikį aplinkai.

Tiesa, norint sumažinti šviesos taršą, nebūtina išjungti visų šviesų. Anot mokslininkų, pirmiausiai, negalima leisti nukreipti dirbtinės šviesos į dangų, būtina stengtis naudoti kaip įmanoma mažiau šviesos kiekvienai užduočiai atlikti, taip pat išjungti šviesas ten, kur jos nereikalingos (pavyzdžiui, negyvenamoje vietoje), be to, vengti vis labiau plintančių mėlyną šviesą skleidžiančių LED lempų. Mat mėlyna LED lempų šviesa labiau trikdo žmogaus miego rimtą, jų apšvietimo laukas yra platesnis ir jos labiau atsispindi.

Atrodo, kad naktį vis dar yra pakankamai tamsu, o užmiestyje dirbtinės šviesos yra žymiai mažiau negu miestuose, tačiau mokslininkų sudarytas žemėlapis rodo, kad problema yra daug didesnė negu žmonės įsivaizduoja. Dauguma Šiaurės Amerikoje ir Europoje augančių vaikų šiais laikais nemato danguje Paukščių Tako galaktikos bei kitų žvaigždžių ir net neįsivaizduoja, ko netenka.