Didinga Elono Musko svajonė ir žiauri realybė - svarbiausias klausimas norintiems keliauti į Marsą: „ar esate pasirengę numirti?“ (Video)

Antradienį Meksikoje jis atskleidė ambicingą planą jau 2024 m. į Marsą išsiųsti erdvėlaivį su 100 žmonių ir prognozavo, kad iki 2060 m. Marse klestės antra žmonių civilizacija.

Tarptautiniame astronautikos kongrese E.Muskas išdėstė savo viziją, kad didžiulė raketa galėtų nugabenti žmones į Raudonąją planetą, ir mes to sulauksime.

„Metas pereiti nuo ankstyvųjų tiriamųjų misijų prie realių miesto statybų“, – sakė jis didžiulei miniai klausytojų, susirinkusių parodų centre Gvadalacharos mieste Vakarų Meksikoje.

E.Muskas parodė futuristinį vaizdo įrašą, iliustruojantį jo tarpplanetinio transporto sistemos idėjas. Tarp jo planų – daugkartinio naudojimo raketos, raketinių degalų gamykla Marse (jie būtų sintetinami iš vandens ir anglies dvideginio), kad būtų įmanomi skrydžiai atgal ir tūkstantis orbitoje skriejančių erdvėlaivių.

Raketa su tarpplanetiniu moduliu būtų dviejų „Boeing 747“ dydžio ir galėtų gabenti iki 100 keleivių. Kiekviename erdvėlaivyje būtų restoranas, kajutės, ten būtų galima žiūrėti filmus ar žaisti būnant nesvarumo būsenos.

„Reikia, kad būtų smagu ir linksma. Negalima, kad žmonės ten jaustųsi ankštai ar nuobodžiautų“, – sakė jis.

Vėliau E.Muskas sakė žurnalistams, kad, „optimistinėmis“ prognozėmis, pirmoji žmonių misija iškeliautų iš Žemės 2024 metais ir po metų pasiektų Raudonąją planetą. Beje, jis net sugalvojo pavadinimą pirmajam į kitą planetą žmones gabensiančiam laivui. Jis vadintųsi „Heart of Gold“. Taip pat, kaip D.Adamso romane „Autostopo gidas po galaktiką“ aprašytas kosminis laivas.

Prieš tai, jau 2018 metais, „SpaceX“ planuoja išsiųsti į Marsą nepilotuojamą krovininę kapsulę „Dragon“. Pietų Afrikos Respublikoje gimęs Kanados ir Amerikos pilietybę turintis verslininkas sakė, kad jo planui būtinas „didžiulis bendradarbiavimas tarp valstybinio ir privataus kapitalo“, tačiau nepaskelbė apie jokias sutartis su valstybine agentūra.

Tiesa, jo skaičiavimais, pirmasis skrydis būtų brangokas – šiuo metu pasiųsti žmogų į Marsą kainuotų apie 10 mlrd. dolerių. „Tačiau turime tikslą padaryti jį prieinamą bet kam, kas norėtų keliauti. Neįmanoma sukurti savarankiškos civilizacijos Marse, jei bilieto kaina žmogui siekia 10 milijardų dolerių“, – sakė jis.

Bėgant laikui pradinę bilieto kainą, kuri siektų 200 tūkst. dolerių (per 177 tūkst. eurų), reikėtų sumažinti perpus. Taigi į Marsą už 100 tūkst.? Tai pigiau, negu dabar siūloma pakilti į Žemės orbitą.

E.Muskas nurodo, kad tai taptų įmanoma naudojant daugkartines raketas ir įkūrus tolimų skrydžių bazę Žemės orbitoje. Tiesa, jis taip ir neatskleidė, kur ims pinigų visam tam statyti. Tik nurodė tris šaltinius – „Kickstarter“, „pelnas“ ir „plieninės trumpikės“ (ką tai galėtų reikšti?).

„Asmeniškai aš kaupiu turtą tik dėl to. Neturiu jokio kito tikslo, tik iškelti gyvybę į tarpplanetinę erdvę“, – sakė svajotojas. Na, o „Falcon 9“ sprogimą prieš paleidimą dar nė nepaleidus variklio E.Muskas pavadino „mažu dalyku ilgame kelyje“.

Vis dėlto tokia kelionė gali būti mirtinai pavojinga. „Manau, kad pirmosios kelionės į Marsą bus labai pavojingos. Nelaimės tikimybė itin didelė. Tačiau kito kelio nėra. Klausimas maždaug toks – jei jūs pasirengę mirti, tuomet galite pretenduoti tapti keleiviu“, – sakė verslininkas.

Keliauti į Marsą rengiasi ir JAV kosminių tyrimų agentūra NASA. Ji taip pat tiria ilgo kosminio skrydžio poveikį žmogaus organizmui ir pranešė planuojanti žmones į Marsą išsiųsti 4-ajame šio amžiaus dešimtmetyje.

Tačiau E.Muskui šios organizacijos mokslininkai nepavydi – jie išreiškė paramą kiekvienam, kuris padės „žengti kitą milžinišką žingsnį“. Beje, internetinės prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjui Jeffui Bezosui priklausanti bendrovė „Blue Origin“ irgi planuoja skrydžius į Marsą. Tik ne taip optimistiškai greitai.

Tačiau svarbiausia, kad variklis jau paleistas, žmonės to trokšta, vadinasi, kelionės atšaukti nebepavyks.