Seniau viskas buvo kitaip ir kur kas efektyviau: paaiškėjo daugiau įdomybių apie astronomus ypač žavinčią epochą

Sparčiai žvaigždėdarai yra kelios galimos priežastys: anksčiau galaktikose ir apskritai Visatoje buvo daugiau dujų, nei dabar, o ir tos pačios dujos žvaigždėmis virto efektyviau, nei šiandieninėse galaktikose.

Praeitą savaitę paskelbta apie naujus įrodymus, patvirtinančius, kad senovėje žvaigždėdara tikrai buvo efektyvesnė. Grupėje tolimų galaktikų spiečių, iš kurių šviesa iki mūsų keliavo 10 milijardų metų, žvaigždės formuojasi 70-yje procentų galaktikų, kuriose yra dujų; palyginimui artimuose spiečiuose šis procentas tesiekia 50.

Jau seniau buvo žinoma, kad tolimos galaktikos turėtų formuoti žvaigždes kažkiek efektyviau, bet šis tyrimas pirmą kartą leido įvertinti skirtumus kiekybiškai.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Kiti nauji rezultatai, susiję su žvaigždėdara Visatos jaunystėje, praeitą savaitę paskelbti konferencijoje, skirtoje ALMA submilimetrinių bangų teleskopo rezultatams aptarti.

Šiuo teleskopu buvo stebėtas dangaus laukas, atitinkantis Hablo ultra-gilųjį lauką, 2004-aisiais metais ilgai stebėtą dangaus plotelį, kuriame aptiktos tuo metu tolimiausios žinotos galaktikos; jų šviesa iki mūsų keliavo apie 13 milijardų metų.

ALMA stebėjimai leido nustatyti, kuriose iš šių galaktikų yra daug šaltų dujų, iš kurių formuojasi žvaigždės. Paaiškėjo, kad daugelis dujų turinčių galaktikų Hablo nuotraukoje yra vos matomos.

Geriau pagalvojus, tai neturėtų labai stebinti – šaltos dujos yra tose galaktikose, kuriose žvaigždės dar tik formuojasi, o Hablas geriau mato galaktikas, jau turinčias nemažai žvaigždžių.

Ir visgi šis atradimas parodo, kad ankstyvojoje Visatoje didelė dalis žvaigždėdaros vyko ne tose galaktikose, kurias galima pamatyti regimųjų ar infraraudonųjų spindulių teleskopais.