Daržas kosmose
.


Per pastaruosius dešimtmečius yra buvę keletas eksperimentų, skirtų ištirti augaų augimą kosmose, mikrogravitacijos sąlygomis. Tačiau žmonėms naudingų augalų rūšių Žemėje yra dešimtys tūkstančių, o ištirti juos visus Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) toli gražu nėra galimybių.


Žmonių skrydžiams į kosmosą toliau, nei iki Mėnulio, reikia išspręsti daugybę įvairių klausimų. Vienas svarbiausių - maisto parūpinimas. Gabentis visą maistą iš Žemės gali būti sudėtinga ir nepraktiška, tad reikia išmokti jį kosmose auginti. Bet stipri spinduliuotė - ir ultravioletinė, ir energingų dalelių - gali pakenkti augalų sėkloms.


Pastaraisiais metais Tarptautinėje kosminėje stotyje vyko keletas augalų auginimo kosmose eksperimentų – tokiu būdu ruošiamasi aprūpinti žmones maistu ilgalaikėse tarpplanetinėse kelionėse. Tačiau tikriausiai labai nedaug kam žinoma, kad būtent lietuviai buvo pirmieji mokslininkai, kosmose išauginę augalą „nuo sėklos iki sėklos“.


Filmo „Marsietis“ žiūrovai tikriausiai prisimena išgalvotą istoriją, kaip per sumaištį Marse vienas likęs biologas astronautas Markas Watney išgyventi šioje planetoje sugebėjo tik dėl to, kad rado būdą užsiauginti bulvių. O naujausias eksperimentas rodo, kad šie augalai iš tiesų galėtų sužaliuoti ne tik Žemėje, rašo space.com.


<em>Žmonija rengiasi tolimiems kosminiams skrydžiams. Atliekų panaudojimas taps viena iš būtinų sąlygų.<br>Filme „Marsietis“, kai Matto Damono herojus lieka vienas Marse ir svarsto, kaip i
|
||