Kodėl pulsuojančios žvaigždės iš karto primena Daysono sferos hipotezę: kaip energiją sau gamintų pažengusi nežemiška civilizacija

Dysono sfera - tai visas palydovų spiečius, kuriuo būtų apsupama žvaigždė. Šie palydovai sugertų žvaigždės energiją ir kažkokiu būdu ją perduotų žmonių ar ateivių civilizacijai. Apie tokias technologijas pirmasis 1960 metais prakalbo Freemanas Dysonas. Žmonės, savaime aišku, tokių struktūrų sukurti negali, tačiau galbūt kažkur visatoje yra civilizacija, kuri naudoja tokias technologijas savo energijos poreikiams užtikrinti?

Idėja, kad kažkas kažkur naudoja žvaigždės šviesą energijai išgauti nėra tokia jau beprotiška. Tai - švarus būdas užtikrinti savo energijos poreikius. Žmonės to pasiekti negali, tačiau mes turime įrankių nustatyti, kurios žvaigždės tokiais palydovų spiečiais yra apsuptos - jos pritemtų kur kas greičiau.

Žvaigždės šviesa nėra tolygi - žvaigždės pulsuoja. Kuomet „Kepler“ kosminis teleskopas nustatė, kad KIC 8462852, žvaigždė, esanti už 1 400 šviesmečių, temsta kur kas greičiau nei turėtų, mokslininkai sutelkė į ją dėmesį. Ar gali būti, kad aptikta pirmoji Dysono sfera? Ar netoli šios žvaigždės gyvena civilizacija, kuri sugeba panaudoti jos šviesą savo energijos poreikiams užtikrinti?

Kurį laiką nebuvo jokio kito paaiškinimo, tačiau ateivių hipotezių niekada neskubama paremti. Ir, kaip visada, dabar paaiškėjo, kad ateiviai šiam pritemimui net nėra reikalingi. Jį gali sukelti žvaigždę supančios dulkės. Kažkas dalinai užstoja žvaigždės šviesą, tačiau tai nebūtinai turi būti pažangios civilizacijos palydovai. Visai tikėtina, kad žvaigždė yra mažyčių dalelių debesyje.

Tačiau NASA neskuba džiaugtis paneigusi dar vieną ateivių civilizacijos hipotezę. Nors kosminės dulkės paaiškina ilgalaikį žvaigždės šviesos silpnėjimą, jos nepaaiškina greitų ryškumo pokyčių. Kartais KIC 8462852 ryškumas staiga nukrenta net 20 %. Tačiau to nepaaiškintų ir kosminės elektrinės palydovai.

Mokslininkai stengiasi surasti įrodymų, kad kažkur visatoje yra už mus pranašesnė civilizacija, turinti pažangesnes kosmines technologijas. Pavyzdžiui, tikimasi surasti žybsnių, kuriuos sukelia milžiniški planetos dydžio kosminiai laivai ar skydų, dengiančių planetas nuo ekstremalių žvaigždės radiacijos šuolių. Tačiau kol kas visos pastangos buvo bevaisės.