| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Netradicinė Mėnulio kosminė stotis ir vieta, kur būtų galima statyti pirmąjį Mėnulio miestą (Video)
|
(
(
Kompanija Bigelow Airspace kartu su United Launch Alliance paskelbė, jog iki 2022 metų į orbitą aplink Mėnulį nuskraidins pripučiamą modulį, kuris galėtų tapti kosminės stoties pagrindu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vienas panašus modulis šiuo metu yra bandomas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), dar du bandomieji moduliai jau daugiau nei dešimt metų skraido orbitoje. Planuojamas Mėnulio modulis B330 būtų 14 metrų ilgio ir 6,7 metrų skersmens, o jo vidaus tūris sudarytų apie trečdalį TKS tūrio. Modulio parengimui reikėtų trijų skrydžių – vienas į orbitą aplink Žemę pakeltų patį modulį, kiti du jam atgabentų kuro. Tada nuskridęs į orbitą aplink Mėnulį modulis galėtų būti naudojamas kosmoso turizmui arba moksliniams tyrimams. Į Mėnulį krypsta toli gražu ne tik Bigelow Airspace akys – žmones ten nuskraidinti ruošiasi ir įvairios kosmoso agentūros. Kada nors žmonės ten liks ir nuolatiniam darbui bei gyvenimui, tačiau iškyla problema – kur jiems gyventi? Mėnulio paviršių talžo nepridengiami energingi Saulės spinduliai, dienos ir nakties temperatūros skiriasi daugiau nei šimtu laipsnių – sudėtinga būtų pastatyti tokį kupolą, kuriame žmonėms gyventi būtų patogu. Vienas galimas sprendimas – gyvenimas urvuose, kuriuos paliko kadaise tekėjusi lava. Didžiausias žinomas lavos urvas Žemėje yra daugiau nei 65 km ilgio ir kilometro gylio Kazumura urvas Havajuose, o Mėnulyje jie turėtų būti dar didesni dėl silpnesnės gravitacijos. Dabar pateikti vieno tokio tunelio egzistavimo įrodymai. Apie jo egzistavimą įtariama dar nuo 2009 metų, kai Marijaus kalvose (Marius Hills) aptiktos trys gilios duobės. Dabar to regiono stebėjimų duomenų analizė parodė, kad po duobėmis yra bent kilometro gylio ir keleto kilometrų ilgio urvas. Tokiame urve galėtų išsitekti nemažas miestas – pavyzdžiui, centrinė Vilniaus dalis. Jo lubų uoliena apsaugotų gyventojus nuo energingų Saulės spindulių ir temperatūros svyravimų, be to, tokį urvą būtų lengviau hermetizuoti, nei statant kupolą ant Mėnulio paviršiaus. Tyrimo rezultatai pristatyti 48-ojoje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje. | ||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
