Mokslininkai ištyrė Egipto dykumoje surastą keisčiausią kada nors matytą akmenį: jis tikrai ne iš Žemės, bet tolesni tyrimai nustebino dar labiau

1996-aisiais mokslininkai rado keisčiausią kada nors matytą akmenį, kuris buvo pavadintas garsios senovės matematikės, astronomės ir filosofės iš Aleksandrijos – Hipatijos garbei. Keistas buvo ne tik pats akmuo, bet ir vieta, kur jis rastas – ši pietvakarių Egipte plytinti Sacharos dykumos dalis yra nusėta neįprasto geltonos spalvos kvarco gabalėliais.

Vėliau ištyrus Hipatijos akmenį, paaiškėjo, kad ši uoliena tikrai nėra susidariusi Žemėje, tačiau nėra panaši į jokias kada nors rastas meteorito ar kometos nuolaužas. Naujausi tyrimai tik pagilino paslaptį – panašu, kad Hipatijos akmuo galėjo susidaryti anksčiau nei susiformavo mūsų Saulės sistema ir galbūt atkeliavo iš daug tolimesnių kosmoso užkaborių.

Prieš keletą metų Johanesburgo (P. Afrika) universiteto mokslininkų komanda pateikė hipotezę, kad Hipatijos akmuo yra pirma kada nors Žemėje rasta kometos branduolio, kurį sudaro uolienos, nuolauža. Ši teorija gerai dera su moksliniu paaiškinimu, iš kur toje vietoje atsirado taip vadinamasis „Libijos dykumos stiklo laukas“ – geologai spėja, kad šie „geltono stiklo“ gabaliukai galėjo susidaryti prieš 26 mln. metų nukritus kosminiam kūnui, greičiausiai kometai.

Visgi tolimesni tyrimai rodo, kad nėra viskas taip paprasta – mineralinė Hipatijos akmens sudėtis neatitinka įprastų Saulės sistemoje susidariusių uolienų „recepto“.

Prieš kelis milijardus metų Saulės sistemos nebuvo – vietoj jos kosmoso tamsybėje sukosi didžiulis dulkių ir dujų debesis, kurio centre žiebėsi mūsų žvaigždė. Dėl gravitacijos ši „tešla“ sukrito gumulėliais, kurie ilgainiui tapo planetomis ir jų palydovais. O nepanaudoti likučiai ir toliau skrieja erdvėje kometų ir asteroidų pavidalu, tačiau jų visų sudėtis yra gana panaši. O štai Hipatijos akmuo neatitinka šios sudėties, kas neleidžia mokslininkams ramiai miegoti.

„Jei turėtume gigantišką piestą, kurioje sutrintume mūsų planetą, gautume gana panašios cheminės sudėties „miltelius“, iš kurių sudaryta ir dauguma meteoritų. Pagrindinis panašumas – šiuose „milteliuose“ yra nedaug anglies ir gerokai daugiau silicio. Tuo tarpu Hipatijos akmenyje atvirkščiai – labai daug anglies ir ypač mažai silicio“, – sako Janas Krameris, vadovavęs šiam tyrimui.

Dar daugiau, akmens gardelėje mokslininkai rado poliaromatinių angliavandenilių, kurie įprastai randami tarpžvaigždinėse dulkėse, susidariusiose dar prieš Saulės sistemos atsiradimą. Šios dulkės gali būti randamos kometose ar meteorituose, kurie ilgą laiką nebuvo sušildyti skrydžio pro žvaigždę – tai reiškia, kad jie ilgą laiką skriejo tarpžvaigždinėje erdvėje.

Dar vienas specifinė Hipatijos akmens savybė – jo viduje yra mikroskopinio dydžio deimantų, kurie susidarė kosminio kūno smūgio į Žemę metu. Taip pat mįslingojo akmens sudėtyje yra įvairių cheminių darinių, kurie ypač reti ne tik Žemėje, bet ir Saulės sistemoje.

Visos mokslininkų pastebėtos anomalijos rodo į tai, kad Hipatijos akmuo galimai susidarė panašiu metu, kai pradėjo formuotis Saulės sistema, tačiau mūsų žvaigždė jau degė. Taip pat tyrėjai nustatė, kad ši mįslinga uoliena susidarė ypač šaltoje – bent 196 laipsnių Celsijaus žemiau nulio – aplinkoje. Tai reiškia, kad Hipatijos akmuo gimė Kuiperio juostoje, o gal net ir toliau – Orto debesyje, kuris juosia Saulės sistemą ir už kurio plyti visiškai tamsi ir šalta tarpžvaigždinė erdvė.